Gyvenimo medis (2011)

Filosofinis, prasmingas, gilus, meditatyvus, įspūdingas, šedevriškas ir ilgai lauktas amerikiečių kino poeto Terrence’o Malicko („Plona raudona linija”, „Naujasis pasaulis”, „Rojaus dienos”) filmas jautriai nagrinėja kertines šeimos vertybes, tėvų ir vaikų konfliktus, žmogaus brandą nuo gimimo iki mirties ir santykį su Dievu. Daugiau nei 30 metų puoselėjęs ir tobulinęs idėją epinei dramai režisierius papildė asmeninio gyvenimo faktais (audringi santykiai su tėvu, gyvenimas su trejais broliais, nusižudžiusio 19-mečio brolio mirtis) ir neatpasakojamo grožio kosminės odisėjos simfonija, vaizdingai iliustruojančia mums žinomo pasaulio susiformavimą ir gyvybės Žemėje atsiradimą (meteoro skrydis, lavos išsiliejimas, dinozaurai, šviečiančios plazmos, šokančios medūzos, šaudančios žvaigždės).

Bent 6 metus gamyboje užtrukęs ypatingasis filmas debiutavo 2011 m. Kanų festivalio konkursinėje programoje ir pelnytai nuskynė „Auksinės palmės šakelę”. Kino kritikų asociacija FIPRESCI nepamirštamąjį „Gyvenimo medį” išrinko geriausiu 2011 metų filmu ir San Sebastjano kino festivalio atidarymo ceremonijoje garsusis Rusijos kino kritikas Andrejus Plachovas įteikė specialųjį prizą.

Architektas Džekas (akt. Seanas Pennas) turi viską, ko širdis trokšta: stulbinančią karjerą, pinigų, rūpestingą žmoną. Bet jis nesijaučia laimingas ir neranda stabilumo savo šeimoje. Vieną rytą prabudęs iš sapno vyras prisiminimuose grįžta į vaikystę 1950-ųjų vasarą Teksaso valstijos miestelyje, kuriame kiekvienas pažįsta savus kaimynus ir gyvena nerakindami durų.

Džekas negali pamiršti skausmingo išsiskyrimo su griežtos disciplinos reikalavusiu Tėvu (akt. Bradas Pittas). Dėl pašlijusių santykių ir nuolatinių konfliktų jis nusprendė palikti namus ir nutraukti ryšius su šeima, bet dabar po daugelio metų išdrįso paskambinti ir pasikalbėti. Jo atmintyje amžinai gyvas ir jaunas išlieka jaunesnis brolis R.L., kuris neaiškiomis aplinkybėmis pasitraukė iš gyvenimo ir išėjo į Amžinybę sulaukęs vos 19 metų. Telegrama pasiekusi tragiška žinia sukrėtė O’Brajenų šeimą, o ypač nuoširdžią, šiltą, atlaidžią Mamą (akt. Jessica Chastain).

Neapykantą ir meilę artimai pažinusio Džeko prisiminimai grįžta į šviesią, idilišką saulėtą vaikystę, kai jis pats su dviem broliais mėgdavo dūkti, pokštauti, kurstyti nenuspėjamas problemas, bandyti suaugusiųjų kantrybės ribas ir džiaugtis kiekvienos dienos akimirkomis. Trys berniukai buvo skirtingai auklėjami angeliškos Mamos ir brutalaus Tėvo, kurie stipriai mylėjo savo vaikus. Jie visi dar turės galimybę susitikti. Vieną gražų vakarą. Besileidžiant saulei, plaukus varstant vėjui ir kojas skalaujant vandenyno bangoms. Anapus. Amžinybėje.

Ne tiesioginės struktūros filme įdomiai susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis, o daug svarbių minčių apie Visatos paslaptis, gyvenimo prasmę ir asmeninius išgyvenimus pateikiama užkadriniuose monologuose. Režisierius sąžiningai bendrauja su žiūrovu magiškais vaizdais, poetiškomis metaforomis ir prasmingais klausimais, skambant ištraukoms iš kompozitorių Couperino, Berliozo, Brahmso Mahlerio, Bacho operų bei stulbinančiai prancūzo Alexandre’o Desplat muzikai.

Kodėl mes esame čia? Kas mes tokie? Kam mes galime būti reikalingi? Kur Tu buvai? Kodėl leidai jam numirti? Kodėl taip atsitiko būtent mums? Ką mes padarėme blogo? Kas mūsų laukia?

Gyvenimas be tyros meilės nebeturi prasmės! Tik mylint įmanoma jaustis laimingu. Jeigu nemylėsi, tai gyvenimas pralėks akimirksniu

„Gyvenimo medis” yra unikalus filmas, kuris provokuoja prieštaringas reakcijas. Proga pamatyti, pajausti ir patirti tokį kūrinį pasitaiko ypač retai, bet jam reikia skirti daugiau laiko, atidumo, noro suprasti ir įsigilinti. Nustebinkite save ir pasimėgaukite kino grožiu.