Hanibalas (2001)

Žemėje yra žmogus, kuriam rūpi sugauti nepaprastai protingą, tačiau negailestingą šviežios žmogienos gurmaną daktarą Hanibalą Lekterį dar labiau, nei FTB agentei Klarisei Starling. Jo vardas – Masonas Vergeris. Vienintelis milijonieriaus tikslas – atsilyginti kanibalui už klaikiai subjaurotą savo išvaizdą, už veido dalis, nupjautas stiklo šuke ir atiduotas suėsti šunims.

Tamsiame kambaryje, atsiskyręs nuo visų, prikaustytas prie gyvybę palaikančio aparato, jis stebi pasaulį pro vienintelę jam likusią akį. Ir kasdien prisiekia savo buvusiam daktarui mirtinai atkeršyti – atiduoti jį sudraskyti šernų žmogėdrų būriui.

Tuo tarpu daktaras Hanibalas Lekteris, kadaise pradingęs Baltimorės miglose, pasirodo, paspruko į Europą ir apsigyveno Italijoje, nuostabiojoje Florencijoje. Kaip išvilioti jį į viešumą? Yra tik vienas dalykas, kuriam inteligentiškasis žmogėdra negali atsispirti. Tos būtybės vardas – Klarisė Starling.

Naujos T.Harriso knygos „Ėriukų tylėjimo” gerbėjai laukė beveik dešimtmetį – daktaro Lekterio istorijos tęsinys, tiesa, prieš tai leidėjų valia iš „Liguistos sielos” („The Morbidity of the Soul”) virtęs tiesiog „Hanibalu” („Hannibal”), pasaulio knygynuose pasirodė tik 1999-ųjų pabaigoje. Pirmas tiražas – milijonas egzempliorių.

Didelė „Hanibalo” veiksmo dalis rutuliojasi Florencijoje (Italija), kurioje rašytojas T.Harrisas 1994-aisiais stebėjo garsiojo serijinio žudiko Paccinio – „Florencijos pabaisos” – teismo procesą. Teigiama, jog ne vieną šiurpų maniako bruožą rašytojas vėliau „padovanojo” daktarui Lekteriui.