Keista Bendžamino Batono istorija (2008)

Vartotojų atsiliepimai

1. 

   Ona 2022/10/11

   Nėra gerai, kai kine pernelyg užsižaidžiama plastilinu. Tai kol kas labiausiai pasiteisino tik „Valandose“, kuriose „plastilininė“ Virdžinijos Vulf nosis, priklijuota Nicolei Kidman, gana užtikrintai suuodė Oskarą ir aibę kitų apdovanojimų, bei juostoje „Monstrė“, kurioje prigimtinis Charlize Theron seksualumas buvo aklinai apkamšytas „plastiline“ luoba. Egzistuoja nemažai pavyzdžių, kai pernelyg talentingi grimo meistrai panardino į šešėlį iš kailio besineriančius aktorius ar „plastilinu“ net užgožė juos (jeigu ne plačiaburnė reklama, kažin, ar žaliame Grinčo kailyje būtų buvęs iš pirmo karto identifikuotas Jim Carey filme „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“).

   Žinoma, tuo anaiptol nenorima nuneigti, kad grimas padeda kinui įgyvendinti vieną esminių jo funkcijų – kurti visagalę iliuziją, perkelti žiūrovus kažkur anapus realybės, tačiau stebint intensyvią „Keistos Bendžamino Batono istorijos“ reklaminę kampaniją, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas atrastai ypač plonai medžiagai, akimirksniu pieno baltumo Cate Blanchet ar Brado Pitto veido odą paverčiančiai suvytusios bulvės lupena, galėjai pasijusti kiek nuvertintu žiūrovu. Kinas neturėtų būti tik plastilininis šou. Jau minėtos N.Kidman „Valandose“ ar Ch.Theron „Monstrėje“ atvejais grimas ir specialūs efektai tebuvo priemonė tikslui pasiekti, o „Keistoje Bendžamino Batono istorijoje“ panašu, kad tai tapo tikslu.

   Iš dalies (tačiau tik iš dalies) tam įpareigoja pats scenarijus, parašytas pagal F.Scotto Fitzgeraldo kūrinį apie kūdikį, gimusį seniu, ir su metais einantį jaunyn. Nenuostabu, kad, sakoma, scenarijus pagal šią novelę Holivude buvo graibstomas kaip karšta bandelė keliolika metų, kol galiausiai pateko į rankas režisieriui Davidui Fincheriui. Istorija išties turi savyje stiprų kinematografinį užtaisą, paklūstantį kino kaip vizijos, kaip iliuzijos, kaip pasakos religijai (ją ypatingai ištikimai propaguoja Tim Burton savo „Gyvenimo žuvyje“, „Svynis Todas“, „Edvardas Žirkliarankis“ ir kt.). Deja, puikių istorijų kino juostoje („Kovos klubas“, „Septyni“, „Zodiakas“, „Panikos kambarys“ ir kt.) pasakotojas D.Fincheris šįsyk tarsi nuplaukia paviršiumi plastilininiu plaustu.

   Istorijos apipavidalinimas stebėtinai banalus – ligoninė, audra, dienoraščio skaitymas balsu tai, kuri kadaise išgyveno kiekvieną aprašytą žodį, mirtis ir į langą krūtine besimušantis paukščiukas… Išreklamavus kertinę filmo siužetinę liniją – apie „atgal“ gyvenantį vyrą, gimstantį seniu ir mirštantį kūdikiu – režisierius turėjo itin atsargiai elgtis su paraleliniu naratyvu, sukurti intrigą, siekti netikėtumo ar nenuspėjamumo efekto. Vietoj to juostoje užsižaidžiama smulkmenomis (jos plyksteli ir užgęsta, nesuteikdamos filmui papildomų poteksčių, kaip, pavyzdžiui, kadras, kad T.Swinton personažui galiausiai pavyksta perplaukti Lamanšą), pasakojimas ištęsiamas, o pagrindiniai charakteriai taip ir neišvysto pagreičio. Tiek B.Pittas, tiek C.Blanchet lieka vienodi: neįtaigūs, neryškus, kiek pasyvūs ir … nelabai įdomūs. Net kyla mintis, ar tik ne iš išskaičiavimo B.Pitto partnerėmis parinktos atšiaurių, skandinaviškų bruožų Tilda Swinton ir porcelianinių skruostikaulių C.Blanchet – kad, neduokdie, neužgožtų B.Pitto personažo, nebūtų už jį gyvesnės, ryškesnės. Vienodas tiek B.Pitto „senis“, tiek „paauglys“ iliustruoja, kad specialūs grimo efektai įtakojo besąlyginį kūrėjų susikoncentravimą į išorinę laiko slinktį, ne vidinę.

   Tai pagrindžia ir „drungną“ filmo meilės istoriją. Kino kritikai suskubo palyginti, kad „Keistą Bendžamino Batono istoriją“ būtų galima lyginti su „Titaniku“, tačiau pirmojoje meilės istorijos temperatūra yra nepalyginamai žemesnė…

   Visgi gražiausia juostos atkarpa lieka pasakojimas apie kare sūnų praradusio aklo laikrodininko sukurtą stoties laikrodį, kurio rodyklės tiksėjo atgal, ne į priekį. Itin poetiškas Bendžamino Batono istorijos simbolis, reabilituojantis D.Fincherio meistriškumą.

   8,0 rating

   Nėra gerai, kai kine pernelyg užsižaidžiama plastilinu. Tai kol kas labiausiai pasiteisino tik „Valandose“, kuriose „plastilininė“ Virdžinijos Vulf nosis, priklijuota Nicolei Kidman, gana užtikrintai suuodė Oskarą ir aibę kitų apdovanojimų, bei juostoje „Monstrė“, kurioje prigimtinis Charlize Theron seksualumas buvo aklinai apkamšytas „plastiline“ luoba. Egzistuoja nemažai pavyzdžių, kai pernelyg talentingi grimo meistrai panardino į šešėlį iš kailio besineriančius aktorius ar „plastilinu“ net užgožė juos (jeigu ne plačiaburnė reklama, kažin, ar žaliame Grinčo kailyje būtų buvęs iš pirmo karto identifikuotas Jim Carey filme „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“).

   Žinoma, tuo anaiptol nenorima nuneigti, kad grimas padeda kinui įgyvendinti vieną esminių jo funkcijų – kurti visagalę iliuziją, perkelti žiūrovus kažkur anapus realybės, tačiau stebint intensyvią „Keistos Bendžamino Batono istorijos“ reklaminę kampaniją, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas atrastai ypač plonai medžiagai, akimirksniu pieno baltumo Cate Blanchet ar Brado Pitto veido odą paverčiančiai suvytusios bulvės lupena, galėjai pasijusti kiek nuvertintu žiūrovu. Kinas neturėtų būti tik plastilininis šou. Jau minėtos N.Kidman „Valandose“ ar Ch.Theron „Monstrėje“ atvejais grimas ir specialūs efektai tebuvo priemonė tikslui pasiekti, o „Keistoje Bendžamino Batono istorijoje“ panašu, kad tai tapo tikslu.

   Iš dalies (tačiau tik iš dalies) tam įpareigoja pats scenarijus, parašytas pagal F.Scotto Fitzgeraldo kūrinį apie kūdikį, gimusį seniu, ir su metais einantį jaunyn. Nenuostabu, kad, sakoma, scenarijus pagal šią novelę Holivude buvo graibstomas kaip karšta bandelė keliolika metų, kol galiausiai pateko į rankas režisieriui Davidui Fincheriui. Istorija išties turi savyje stiprų kinematografinį užtaisą, paklūstantį kino kaip vizijos, kaip iliuzijos, kaip pasakos religijai (ją ypatingai ištikimai propaguoja Tim Burton savo „Gyvenimo žuvyje“, „Svynis Todas“, „Edvardas Žirkliarankis“ ir kt.). Deja, puikių istorijų kino juostoje („Kovos klubas“, „Septyni“, „Zodiakas“, „Panikos kambarys“ ir kt.) pasakotojas D.Fincheris šįsyk tarsi nuplaukia paviršiumi plastilininiu plaustu.

   Istorijos apipavidalinimas stebėtinai banalus – ligoninė, audra, dienoraščio skaitymas balsu tai, kuri kadaise išgyveno kiekvieną aprašytą žodį, mirtis ir į langą krūtine besimušantis paukščiukas… Išreklamavus kertinę filmo siužetinę liniją – apie „atgal“ gyvenantį vyrą, gimstantį seniu ir mirštantį kūdikiu – režisierius turėjo itin atsargiai elgtis su paraleliniu naratyvu, sukurti intrigą, siekti netikėtumo ar nenuspėjamumo efekto. Vietoj to juostoje užsižaidžiama smulkmenomis (jos plyksteli ir užgęsta, nesuteikdamos filmui papildomų poteksčių, kaip, pavyzdžiui, kadras, kad T.Swinton personažui galiausiai pavyksta perplaukti Lamanšą), pasakojimas ištęsiamas, o pagrindiniai charakteriai taip ir neišvysto pagreičio. Tiek B.Pittas, tiek C.Blanchet lieka vienodi: neįtaigūs, neryškus, kiek pasyvūs ir … nelabai įdomūs. Net kyla mintis, ar tik ne iš išskaičiavimo B.Pitto partnerėmis parinktos atšiaurių, skandinaviškų bruožų Tilda Swinton ir porcelianinių skruostikaulių C.Blanchet – kad, neduokdie, neužgožtų B.Pitto personažo, nebūtų už jį gyvesnės, ryškesnės. Vienodas tiek B.Pitto „senis“, tiek „paauglys“ iliustruoja, kad specialūs grimo efektai įtakojo besąlyginį kūrėjų susikoncentravimą į išorinę laiko slinktį, ne vidinę.

   Tai pagrindžia ir „drungną“ filmo meilės istoriją. Kino kritikai suskubo palyginti, kad „Keistą Bendžamino Batono istoriją“ būtų galima lyginti su „Titaniku“, tačiau pirmojoje meilės istorijos temperatūra yra nepalyginamai žemesnė…

   Visgi gražiausia juostos atkarpa lieka pasakojimas apie kare sūnų praradusio aklo laikrodininko sukurtą stoties laikrodį, kurio rodyklės tiksėjo atgal, ne į priekį. Itin poetiškas Bendžamino Batono istorijos simbolis, reabilituojantis D.Fincherio meistriškumą.

2. 

   Vosvos 2022/12/23

   Geras ir nuoširdus filmas. Nuo pat pirmųjų minučių žinai, kuo tai baigsis, bet vis tiek negali atitraukti akių.

   9,0 rating

   Geras ir nuoširdus filmas. Nuo pat pirmųjų minučių žinai, kuo tai baigsis, bet vis tiek negali atitraukti akių.