Pjūklas X (2023)
Šio filmo įvykiai pasakoja istoriją, nutikusią tarp pirmosios ir antrosios „Pjūklo“ dalies. Sužinojęs apie negailestingą vėžio diagnozę, pagrindinis filmo blogiukas Džonas Kreimeris pasiryžęs padaryti viską, kad išgytų. Išgirdęs apie rizikingą (bet, rodos, veiksmingą) eksperimentinę medicininę procedūrą Meksikoje, Džonas nedvejodamas leidžiasi į kelią. Tačiau jo laukia nusivylimas: netrukus paaiškėja, kad tai – tiesiog apgaulė, besinaudojanti tokių žmonių kaip jis bejėgiškumu, pažeidžiamumu ir viltim.
Žinoma, Džonas nėra toks, kaip kiti žmonės. Supratęs, kad buvo apgautas, vyras tiesiog įsiunta. Dabar, nepaisant ligos, jis turi naują tikslą – atkeršyti ir tai bus nepakartojama.
| Kitas pavadinimas: | Saw 10 (JAV), Saw X: El Juego Del Miedo (Meksika) |
|---|
Vartotojų atsiliepimai
Tau patiks
Maištinga Siela
Kitą vertus, pribloškia holivudiniai nusidėvėję štampai. Vienas baisiausių ir labiausiai nepavykusių, kai veikėjai kaip karikatūros sustatomi prie durų, kurias atidaro ir išveda berniuką į šviesą, kylančią saulę, lyg monstrai staiga būtų tapę angelais, iliustruotais disnėjiškai pakilia muzika. Argi ne ironiška? Nesuvokiamas ir „Pjūklo“ lėlės ant dviračio žaidimo etapas. Kam naudoti tą baisią lėlę, jei veikėjai patys nusileidžia iš apžvalgos kabineto, kalba per mikrovoną ir rodosi savo aukos? Lėlė išvis nebefunkcionuoja, o kelią nuostabą, kam šita pastanga? O pagrindinė blogiukė – Cecilija Pederson filme pasirodo dar blogesnė nei Krameris. Pradžioje lyg ir kėlusi intrigą pabaigoje staiga personažė tampa plokščia ir tuščia kaip karoso pilvas – absoliučiai neįdomi ir tipinė blogiukė, neturinti įdomesnės perspektyvos. Filmo visuma, nepaisant Kramerio asmenybės naujų aspektų, pavyko drungnai vidutiniškai.
Kitą vertus, pribloškia holivudiniai nusidėvėję štampai. Vienas baisiausių ir labiausiai nepavykusių, kai veikėjai kaip karikatūros sustatomi prie durų, kurias atidaro ir išveda berniuką į šviesą, kylančią saulę, lyg monstrai staiga būtų tapę angelais, iliustruotais disnėjiškai pakilia muzika. Argi ne ironiška? Nesuvokiamas ir „Pjūklo“ lėlės ant dviračio žaidimo etapas. Kam naudoti tą baisią lėlę, jei veikėjai patys nusileidžia iš apžvalgos kabineto, kalba per mikrovoną ir rodosi savo aukos? Lėlė išvis nebefunkcionuoja, o kelią nuostabą, kam šita pastanga? O pagrindinė blogiukė – Cecilija Pederson filme pasirodo dar blogesnė nei Krameris. Pradžioje lyg ir kėlusi intrigą pabaigoje staiga personažė tampa plokščia ir tuščia kaip karoso pilvas – absoliučiai neįdomi ir tipinė blogiukė, neturinti įdomesnės perspektyvos. Filmo visuma, nepaisant Kramerio asmenybės naujų aspektų, pavyko drungnai vidutiniškai.