Žana d’Ark (1999)

Nuo mažų dienų Žana d’Ark auklėjama katalikiškoje šeimoje. Ji tvirtai tiki Dievą ir kasdien eina išpažinties. Paaugusi mergaitė ima girdėti balsus iš dangaus ir mato Dievo viziją – ji turinti apginti Orleano miestą nuo priešų. Kai po septynerių metų Žana atvyksta į karaliaus dvarą, Karolis leidžia jaunutei merginai vadovauti Prancūzijos kariuomenei. Nors daugelis abejoja jos koviniais sugebėjimais, jaunoji drąsuolė greitai išsikovoja pasitikėjimą ir anglų kariuomenės vadeivų pyktį. Viena po kitos išlaisvinamos Orleano tvirtovės, o į pagrindinį mūšį Žana d’Ark pakyla būdama sunkiai sužeista. Greitai savo vartus atveria ir Reimsas, kurio katedroje Karoliui VII uždedama karūna.

Tačiau netrukus sėkmė nusisuka nuo Žanos D’Ark. Nesėkmingai baigiasi mūšis prie Paryžiaus tvirtovių – Charleso VII-ojo pažadėtojo pastiprinimo Žana taip ir nesulaukė. Tuo tarpu, ta pati Yolanda D’Aragon pradeda skleisti idėjas, kad kovotoja už Prancūzijos laisvę išprotėjo. Sekančiame mūšyje mergina patenka į iš anksto suplanuotus spąstus ir atsiduria nelaisvėje. Žana D’Ark nugabenama į Ruaną, kur prasideda nusidėjėlės prieš bažnyčią teismas. Tačiau savo poelgius drąsuolė sutinka aptarti tik su jai vienai pasirodančiu žmogumi, kuris vienintelis yra ir jos Dievas, ir advokatas, ir budelis. Tuo tarpu, Prancūzijos karalius, dėl kurio Žana kovojo ir rizikavo savo gyvybe, palieka Žaną D’Ark likimo valiai.