Kovos klubas (1999)
Nuo pat pirmų filmo sekundžių režisierius Davidas Fincheris tarsi įleidžia žiūrovą į pagrindinio herojaus smegenis. Jackas (Edward Norton) nusprendžia papasakoti labai keistą ir nenuspėjamą savo gyvenimo istoriją. Jis serga insomnija – jį nuolat kankina nemiga.
Išklausęs gydytojo patarimo, vaikinukas pradeda lankytis likimo nuskriaustų, dažniausiai nepagydomai sergančių žmonių susitikimuose, klausosi jų graudžių išgyvenimų, o po to kartu amerikoniškai verkia. Tas keistokas atsipalaidavimo būdas vis tik padeda jaunuoliui užmigti, todėl jis pradeda lankyti panašaus pobūdžio susitikimus kiekvieną naktį, prisistatydamas vis kitokiu vardu. Kas jis iš tiesų?
Viename psichoterapijos seanse jis susipažįsta su įspūdinga mergina, vardu Marla (Helena Bonham Carter), iš kurios rankos neišnyksta cigaretė ir kuri iš tikrųjų neserga jokia sunkia liga. Tiesiog jai patinka lankytis vietelėse, kur galima išgerti nemokamos kavos.
Jacką Marla savotiškai keičia – jį ima erzinti tie bendri raudojimai, todėl vaikinukas pradeda skraidyti lėktuvais iš vieno miesto į kitą, kiekvieną kartą svajodamas apie katastrofą. Vieno tokio skrydžio metu pagrindinis filmo pasakotojas sutinka JĮ. Gražiai atrodantį jaunuolį Tylerį Durdeną (Brad Pitt) ryškiai raudonu švarku, languotomis kelnėmis ir lygiai tokiu pačiu lagaminu, kokį turi Jackas. Tik pilną muilo…
Sugrįžęs iš oro uosto, Jackas pamato liepsnose paskendusį savo būstą. Jis skambina Tyleriui ir priima pasiūlymą nakvoti jo namuose. Netrukus jie tampa geriausiais draugais, kurie prisigalvoja įvairiausių kvailysčių, kad gyvenimas būtų įdomesnis. Tipišką tarnautojėlį su savo problemomis Jacką Tylerio gyvenimo būdas pribloškia, tačiau taip įtraukia, kad netrukus jis virsta kitu žmogumi.
Tyleris GYVENA – tai jis darbuojasi padavėju restorane, nors niekada neatneša sriubos, į kurią nebūtų nusišlapinęs, tai jis – kino teatro operatorius, kur į šeimai skirtus filmus įmontuoja pornografinius perliukus, tai namų sąlygomis gamina labai geros kokybės muilą.
Vieną vakarą Tyleris pasiūlo Jackui smogti jam į galvą. Nors ir nenorėdamas, šis pataiko į ausį, o po akimirkos gauna atsakomąjį smūgį tiesiai į paširdžius. Naujas užsiėmimas abiem draugeliams pradeda teikti malonumą, ko pasėkoje jie periodiškai margina vienas kito veidus mėlynėmis.
Greitai tokiais žaidimais ir puikia terapija vyrams susidomi daugybė žmonių, todėl Tyleris ir Jackas pogrindžiuose įsteigia „Kovos klubą”. Jame susirinkę vyrukai kaunasi vienas prieš kitą tol, kol vienas iš priešininkų surėkia „Stop” arba visiškai netenka jėgų. Tai buvo tik pradžia.
Kuo viskas baigsis, atsakyti sunku. Nei Tyleris, nei Jackas net nežino, ką kiekvienas iš jų gali sugalvoti kitą dieną. Juolab, kai vieną rytą Jackas randa tualeto unitaze primėtytų sargių ir užrakintas Tylerio kambario duris. Dar po akimirkos apšiurusioje ir apleistoje virtuvėje jis vėl sutinka … Marlą.
| Biudžetas: | $63,000,000.00 |
|---|---|
| Pajamos: | $100,853,753.00 |
Vartotojų atsiliepimai
Daugiau David Fincher
Tau patiks
Milda
Tai vienas iš nedaugelio filmų, kuris smarkiai sujaukia protą ir mintis, ir jį norisi žiūrėti daugiau nei vieną kartą.
Netgi pats filmo pavadinimas „Kovos klubas“ labiau atspindi ne filme rodomas muštynes, o vidinę ir dvasinę kovą. Kovą tarp susidvejinusio vaikino, kuris yra pasimetęs visoje vartotojiškoje ir pramogų visuomenėje, kuri pavertė jį „daiktų vergu“. Kovos klubas atskleidžia žmogaus kovą su pačiu savimi, su savo mintimis. Juk kiekvienam iš mūsų kartais tenka pakovoti su savimi, o ir tikriausiai dažnas iš musų turime savąjį Tailerį, kuris tam tikromis situacijose sujaukia mums mintis ir protus.
Verdiktas 10/10
Tai vienas iš nedaugelio filmų, kuris smarkiai sujaukia protą ir mintis, ir jį norisi žiūrėti daugiau nei vieną kartą.
Netgi pats filmo pavadinimas „Kovos klubas“ labiau atspindi ne filme rodomas muštynes, o vidinę ir dvasinę kovą. Kovą tarp susidvejinusio vaikino, kuris yra pasimetęs visoje vartotojiškoje ir pramogų visuomenėje, kuri pavertė jį „daiktų vergu“. Kovos klubas atskleidžia žmogaus kovą su pačiu savimi, su savo mintimis. Juk kiekvienam iš mūsų kartais tenka pakovoti su savimi, o ir tikriausiai dažnas iš musų turime savąjį Tailerį, kuris tam tikromis situacijose sujaukia mums mintis ir protus.
Verdiktas 10/10
Kirl
1-oji kovos klubo taisyklė, pranešti komentaruose apie kovos klubą 🙂
1-oji kovos klubo taisyklė, pranešti komentaruose apie kovos klubą 🙂
Andris
Tai vienas iš tų filmų, kurį reikia žiūrėti du kartus. Tikrai turi būti genijus, kad sugalvotum tokį filmą. Fincheris superinis! 10/10 po antros peržiūros.
Tai vienas iš tų filmų, kurį reikia žiūrėti du kartus. Tikrai turi būti genijus, kad sugalvotum tokį filmą. Fincheris superinis! 10/10 po antros peržiūros.
Maištinga Siela
Taip, galima sakyti, kad filme mažai pozityvumo ir tai tikrai tamsus, juodas filmas, galgi net savotiškai slogus, bet kad talentingai suręstas, to neužginčysi. Yra dėl ko leipti ir suleipti. Visų pirma – aktoriai. Jau kokia nuostabi man čia pasirodė beprotiškoji Helena Bonham Carter, kad belieka tik iškelti taukuotą nykštį, – šaunuolė, jai labai tinka visokiausios beprotės vaidmenukai, įskaitant ir „Todo Svynio“ bandelių kepėją ir iš Azkabano ištrūkusią Hario Poterio blogąją raganą bei „Vargdienių“ sukčiuvienę. Čia išvystame ir Edward Nortono, pasak kitų, niekada nevaidinantį bloguose filmuose ir, sakyčiau, beveik galima sutikti su šiais pasakymais, nors jis man savo stotu ir nėra itin simpatingas, ko nepasakysi apie irisą Brad Pitt‘ą, kuriam buvo patikėtas antras pagal „gerumą“ vaidmuo, – jis buvo ypatingai atsipalaidavęs, lyg terliotųsi su „Ponas ir Ponia Smitai“ vaidmeniu. Be viso šito – įdomus siužetas, visuomenės pavergimo ir valdymo mechanizmas, kuris įgyja „Kovos klubo“ metaforišką pavadinimą. Kiek gali protauti žmogus, kas jo gyvenime yra tikra, o kas sukurta? Išties, daug minčių keliantis filmas, kuriame saulės labai mažai, tačiau nuo to istorija netampa blogesnė.
Taip, galima sakyti, kad filme mažai pozityvumo ir tai tikrai tamsus, juodas filmas, galgi net savotiškai slogus, bet kad talentingai suręstas, to neužginčysi. Yra dėl ko leipti ir suleipti. Visų pirma – aktoriai. Jau kokia nuostabi man čia pasirodė beprotiškoji Helena Bonham Carter, kad belieka tik iškelti taukuotą nykštį, – šaunuolė, jai labai tinka visokiausios beprotės vaidmenukai, įskaitant ir „Todo Svynio“ bandelių kepėją ir iš Azkabano ištrūkusią Hario Poterio blogąją raganą bei „Vargdienių“ sukčiuvienę. Čia išvystame ir Edward Nortono, pasak kitų, niekada nevaidinantį bloguose filmuose ir, sakyčiau, beveik galima sutikti su šiais pasakymais, nors jis man savo stotu ir nėra itin simpatingas, ko nepasakysi apie irisą Brad Pitt‘ą, kuriam buvo patikėtas antras pagal „gerumą“ vaidmuo, – jis buvo ypatingai atsipalaidavęs, lyg terliotųsi su „Ponas ir Ponia Smitai“ vaidmeniu. Be viso šito – įdomus siužetas, visuomenės pavergimo ir valdymo mechanizmas, kuris įgyja „Kovos klubo“ metaforišką pavadinimą. Kiek gali protauti žmogus, kas jo gyvenime yra tikra, o kas sukurta? Išties, daug minčių keliantis filmas, kuriame saulės labai mažai, tačiau nuo to istorija netampa blogesnė.