Maršruto žemėlapis
Pats maršrutas tikrai nepaprastas, driekiasi nuostabiais mūsų krašto keliais atidengdamas nepaprasto grožio peizažus. Mes žemėlapyje pažymėjome tik aprašyme minimus, o tai reiškia, vos kelis turistiniu objektus. kitus objektus teks susižymėti kiekvienam individualiai pagal savo skonį ir žingeidumą.
Visi keliaujantys būtinai pasidalinkite savo įspūdžiais ir nuotraukomis Kelionių archeologijos forumo temoje.
Rekomenduojamos nakvynės: prie Punios, prie Metelių arba Dusios ežerų ir prie Baltosios Ančios.
Kaunas
Antras pagal dydį Lietuvos miestas. Jo istorija ilga ir sudėtinga. Tikra Kauno įkūrimo data nežinoma. Istoriko T. Narbuto nuomone, miestas įkurtas apie 1030 m. Miesto vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1280 m. Teutonų ordinas 1362 m. po 4 savaites trukusio apsupimo paėmė Kauno pilį ir ją sunaikino. Naujoji pilis buvo pastatyta saloje prie Raudondvario, bet ir ji 1363 m. buvo vokiečių sugriauta. Po to Nemuno ir Neries santakoje atstatoma senoji pilis, kurios 1376 m. teutonų ordinas jau neįstengė paimti. Vėliau Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio prasidėjo ramesnis miesto gyvenimas. Bet ir vėliau miestą kelis kartus ištiko įvairios nelaimės: jį naikino ir plėšė švedai, Napoleono kariuomenė; miestą naikino ir didžiuliai gaisrai. Nuo 1843 m. Kaunas tampa gubernijos centru. 1882 m. caro įsakymu pradėta Kauno fortų statyba, kurių dalis yra gerai išsilaikiusi iki šių dienų. Vėliau, per Kauną nutiesus geležinkelį ir pagyvėjus laivybai, pradeda vystytis miesto pramonė.
Iš Kauno važiuojame pro Aleksoto priemiestį ir mėsos kombinatą į Garliavą (9 km). Miestelis įkurtas XIX a, pradžioje.
Važiuojant Prienų link, 17 km, kairėje plento pusėje, prasideda didžiuliai Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkiniai, pastatyti ant Šventupio upelio.
Prienai (33 km)
Žinomi jau nuo XV a. 1609 m. miestas gavo Magdeburgo teises. 1785 m. prie Drubingio upelio buvo įkurtas popieriaus fabrikas.
Vykdami tiesiai gražiu, beržais apsodintu keliu, privažiuojame Birštoną (39 km), įsikūrusį prie Druskupio žiočių, garsų savo gydyklomis, sanatorijomis, purvo voniomis ir mineraliniais šaltiniais. Miestelio vardas minimas jau Vytauto laikų dokumentuose. Kurortas čia pradėjo veikti 1846 m. Kitoje Nemuno pusėje, seno pušyno pavėsyje, yra viena gražiausių respublikoje turistinių bazių. Kurorte yra didelė vidurinė mokykla, stadionas. Norėdami pailsėti, galime apsistoti neseniai įrengtame kempinge.
Už Verknės hidroelektrinės, nuo Vėžionių kryžkelės, pasukame į dešinę, Alytaus link. Pavažiavus maždaug 6 km, kelias atsišakoja į Punią (60 km), Iki miestelio 3 km. Mašinas galima palikti miestelio aikštėje. Punios piliakalnį pasiekiame keliuku, einančiu kairėje bažnyčios pusėje. Puikūs vaizdai atsiveria į Nemuną ir Punios šilą. Piliakalnis liaudies dar vadinamas Margio kalnu, nors, tyrinėtojo P. Tarasenkos nuomone, jis yra iš XVI—XVII a., todėl negali būti laikomas Pilėnais. Nakvynei vieta pasiekiama, perkirtus Punelės upelį ir pasikėlus į kalną; nesukame į kairę, o važiuojame tiesiai lauko keliuku. Už 2—3 km labai gražios Nemuno pakrantės, puikios vietos meškerioti, grybauti, riešutauti ir apsinakvoti. Grybų ir riešutų gausu Punios šile, į kurį persikeliame per Nemuną prie netoliese esančios sodybos.
Alytus (91 km)
Dzūkijos sostinė. Alytaus gyvenvietė minima jau nuo XIV a. Tuo metu Alytupio ir Nemuno santakoje, Joninių piliakalnyje, buvo medinė pilis. Miesto teises Alytus gavo 1581 m.
Dabar tai — smarkiai augantis miestas prie Nemuno su labai gražiomis, pušynais pasipuošusiomis apylinkėmis. Alytuje daug lankytinų objektų. Labai gražus, turtingas retų medžių ir augalų Vidgirio miškas – parkas. Įdomu pamatyti gerai tvarkomą kraštotyros muziejų, pagarsėjusius kultūros namus, gražų parką.
Seirijai (116 km)
Žinomi jau nuo XIV a. Miestelio centre įdomus aikščių kompleksas; pastatai išsidėstę prie kelių, vedančių į Alytų, Metelius, Lazdijus, Leipalingį, Merkinę ir Gudelius. Seirijuose 1876 m. gimė įžymus dailininkas A. Žmuidzinavičius.
Nuo kryžkelės pavažiavę apie 0,5 km Lazdijų link, pasukame į dešinę Simno kryptimi. Apsistoti galima prie Metelių arba Dusios ežero, kairėje kelio pusėje. Tai didžiausi Sūduvos ežerai, tinkami meškeriojimu. Netoli ir Obelijos ežeras.
Pasiekiame Leipalingį (134 km) ir Kapčiamiestį (152 km)
Žinomą jau nuo XVI a. pradžios, įsikūrusį prie Baltosios Ančios, ties Niedos žiotimis. Miestelyje gimė kompozitorius C. Sasnauskas, dailininkas M. Bulaka.
Už Kapčiamiesčio plentu pavažiuokime 5 km Gardino link ir pasukime žvyrkeliu į kairę per mišką. Už 3—4 km (ties dešinėje esančiais durpyno pastatais) miško keliu vėl pasukime į kairę. Pasieksime Baltąją Ančią. Čia ne tik rudens gėrybių turtingi miškai, bet ir labai žuvinga Baltoji Ančia, tinkama vieta nakvynei ir poilsiui.
Iš Kapčiamiesčio vieškeliu važiuojame į Veisiejus (164 km). Kraštas ežeringas, gražūs vaizdai. Veisiejai — sena gyvenvietė, įsikūrusi Ančios ežero pusiasalyje. Čia gyveno ir dirbo esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas. Veisiejai garsėja ir dideliu, senu parku.
Lazdijai (186 km)
Pasiekiami pro Gudelius, gražiomis kalvotomis vietovėmis su tyvuliuojančiais Šlavantėlio, Šlavanto ir Gausto ežerais. Lazdijus 1560 m. įkūrė Žygimantas Augustas. XVI a. pabaigoje jiems suteiktos Magdeburgo teisės.
1928—1931 metais Lazdijuose mokytojavo įžymi lietuvių poetė Salomėja Nėris.
Už 3 km nuo Lazdijų, prie Balčio ežero, yra Pilaitės piliakalnis. Šią vietą mėgsta lankyti miesto gyventojai.
Krosna (205 km)
Nuo čia už 10 km pasiekiame Simną, o dar už 11 km ir Žuvintą. Iš Krosnos važiuojant į Liudvinavą, už 4 km prasideda garsioji Buktos giria, o kairėje kelio pusėje— 5,5 km ilgio gražus Žaltyčio ežeras, kuriame kasmet peri beveik ketvirtadalis Lietuvoje esančių gulbių. Čia gyvena ir juodųjų žuvėdrų, rudgalvių (rečiau juodgalvių) kirų. Buktos girioje labai gausu faunos, ypač toje dalyje, kuri siekia Žuvinto ežerą.
Už girios, pravažiavus gražiąją Šešupę, nebetoli Liudvinavo miestelis (223 km), įsikūręs prie Šešupės, ties Sūduonios žiotimis. Miesto teisės Liudvinavui suteiktos XVIII a. pradžioje.
Marijampolė (232 km)
Suvalkijos sostinė, seniau buvo vadinamas Pašešupiais, vėliau Starapole, dar vėliau Kapsuku. 1758 m. čia įsikūrę marijonai miestelį pavadino Marijampole, kuri XVIII a. pabaigoje gavo miesto teises. Marijampolės gimnazijoje, kuri neseniai pažymėjo savo 100-ąsias metines, mokėsi daug žymių mūsų kultūros ir visuomenės veikėjų. Jame gyveno ir dirbo Žemaitė, V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis, J. Mačys-Kėkštas, V. Montvila, S. Nėris, A. Venclova, J. Žiugžda ir daugelis kitų kultūros ir revoliucinių veikėjų.
Ąžuolų Būda (262 km)
Miestelis tarp miškų. Reikia manyti, kad ir pavadinimas „Būda“ yra kilęs nuo čia gyvenusių deguto varytojų, bitininkų ir miško sargų, kurie turėdavo pasistatę nedideles būdas nakvynei. Dideliuose gražiuose miškuose gausu grybų ir uogų. Čia puiki vieta poilsiui.
Veiveriai (266 km)
Čia mokėsi ir dirbo nemaža lietuvių kultūrai nusipelniusių žmonių.
