būvis.lt autoriai
Karolina Puodžiūtė
Esu draugiškas ir linksmas žmogus, kuris mėgsta dalintis patarimais ir patirtimi su maisto gamyba besidominčiais žmonėmis. Nebijau eksperimentuoti su ingredientais ir skoniais. Dažnai kuriu savo originalius receptus ir dalinuosi jais.
Andris Veinbaums
Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.
Stasys Butvydas
Aistringas keliautojas ir rašytojas, kuris ne tik ištyrinėja pasaulio gamtos grožį, bet ir įsigilinęs į žmonių ir kultūrų praeitį. Jo susidomėjimas istorija suteikia dar gilesnį supratimą apie vietas, kurias jis lanko, ir suteikia papildomos vertės jo straipsniams ir nuotraukoms.
Levas Tolstojus
Levas Nikolajevičius Tolstojus, grafas (rus. Лев Николаевич Толстой; 1828 m. rugsėjo 9 d. – 1910 m. lapkričio 20 d.) – rusų rašytojas, eseistas, dramaturgas ir filosofas, realistinės fantastikos meistras ir vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Levas Tolstojus geriausiai žinomas dėl savo dviejų ilgiausių kūrinių „Karas ir taika“ (1865–1869) ir „Anna Karenina“ (1875–1877), kurie paprastai laikomi vienais geriausių kada nors parašytų romanų. Karas ir taika daugeliui skaitytojų ir kritikų iš esmės apibrėžia šią formą. Tarp trumpesnių Tolstojaus kūrinių „Ivano Iljičiaus mirtis“ (1886) paprastai priskiriama prie geriausių novelės pavyzdžių. Levas Tolstojus taip pat išgarsėjo kaip moralės ir religijos mokytojas. Jo doktrina apie nesipriešinimą blogiui turėjo didelę įtaką Gandžiui.
Petras Tarasenka
Petras Tarasenka (1892 m. gruodžio 19 d. Karališkiuose, dab. Anykščių raj. – 1962 m. gegužės 17 d. Kaune) – Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas. Gimęs kilusių iš sentikių valstiečių šeimoje, 1918–1919 m. studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute, klausė žymaus rusų archeologo A. Spicyno paskaitų. Dar vaikystėje sužavėtas žmonių pasakojimų, padavimų, susidomėjo senove. Tarnaudamas kariuomenėje ir išėjęs į atsargą 1925–1936 m. kasinėjo įvairius archeologinius paminklus, darė reljefinę jų fiksaciją, piliakalnių topografinius planus, tapo nepralenktu iki šiol archeologijos mokslo populiarintoju.
Vincas Čepinskis
Vincas Čepinskis (1871 05 03 - 1940 08 22) lietuvių chemikas ir fizikas, valstybės veikėjas. Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje.
Geoffrey Zakarian
Restauratorius, televizijos laidų vedėjas, televizijos projektų autorius, gamybos vadovas.
Jonas Kvedaras
Gimė 1874-08-07 Gruzdžių valsčiuje, mirties data nežinoma. Gydytojas, švietėjas. Nuo 1919 dirbo Šiaulių apskrities gydytoju. 1926-1928 Šaukėnų ligoninės vedėjas, leido knygeles mokykloms. Knygų „Maistas ir valgių gaminimas“ (1925), "Ligonių priežiūra" (1926), „Kaip sveikatą saugoti“ (1930) autorius.
Juozas Blažys
Juozas Blažys (1890–1939) – pirmasis tarpukario Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Nervų ir psichikosligų katedros vedėjas, prorektorius. 2004 m. paminėtas šio neeilinio žmogaus 65-osios mirties metinės. Tai buvo didelės erudicijos mokslininkas, iškili asmenybė. Parašė psichiatrijos vadovėlį „Įvadas į psichiatriją“, monografiją-studiją „Tolerancija, kaip kultūros principas“, apie 100 straipsnių publikuota „Medicinoje” ir įvairiuose to meto žurnaluose. Jo mintys apie psichiatrijos mokslą aktualios ir dabar. Profesorius domėjosi įvairiomis psichozių atsiradimo priežastimis, analizavo alkoholines,somatogenines psichozes, domėjosi ir dirbo teismo psichiatrijos, karo ekspertizės, paveldėjimo ir iki šiol prieštaringai vertinamos eugenikos srityje. Juozas Blažys gimė Šiauliuose. 1914 m. baigęs Peterburgo karo medicinos akademiją, dirbo įvairiose Rusijos karo ligoninėse. Į Lietuvą grįžo 1918 m. Pradėjo dirbti Tauragės psichiatrijos ligoninėje, pradžioje – skyriaus vedėju, vėliau direktoriumi, kartu dirbo ir Tauragės apskrities gydytoju. 1920–1921 m.skaitė psichiatrijos kursą Aukštuosiuose kursuoseKaune. 1924 m., įkūrus Lietuvos universitetą, buvo išrinktas Nervų ir psichikosligų katedros vedėju. 1935 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1938 m. Juozas Blažys paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriumi. Prof. Juozas Blažys vystė švietėjišką veiklą: rašė straipsnius apie psichohigieną, alkoholio, rūkymo neigiamą įtaką paveldimumui, rūpinosi, kaip pagerinti lietuviškąjį genotipą.
