Normali organizmo funkcija yra kaupti energiją kaip riebalus. Tačiau per daug arba per mažai kūno riebalų gali padidinti ligų ir sveikatos sutrikimų riziką, priklausomai nuo to, kurioje kūno vietoje jie kaupiasi.
KMI yra naudinga sveikatos rodiklio priemonė, tačiau riebalų pasiskirstymas yra svarbesnis rodiklis, vertinant ligų riziką. Todėl talijos apimtis laikoma geresniu sveikatos rizikos prognozuotoju nei KMI.
Padidėję pilvo srities riebalai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir vėžio rizika. Pilvo riebalų kaupimąsi galima matuoti pagal talijos apimtį.
Kūno masės indeksas (KMI)
Kūno masės indeksas (KMI) yra apytikslis sveikiausio kūno svorio rodiklis, apskaičiuojamas dalinant svorį kilogramais iš ūgio kvadratu (m²).
KMI skirtas tik suaugusiesiems, nes vaikams ir paaugliams, kurių kūnai auga, sunku nustatyti tikslias KMI ribas. Tačiau suaugusiems žmonėms, kurių augimas sustojo, KMI padidėjimą dažniausiai lemia padidėjęs riebalų kiekis.
Suaugusiesiems skirtas kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas žinant:
- svorį kilogramais (kg)
- ūgį centimetrais (cm).
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją, KMI skirsto jus į šias kategorijas: „per mažo svorio“, „normalaus svorio“, „antsvorio“ arba „nutukimo“:
- KMI mažesnis nei 18,5 kg/m² – laikoma, kad svoris per mažas ir galimai trūksta maistinių medžiagų.
- KMI 18,5–24,9 kg/m² – sveiko svorio diapazonas jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.
- KMI 25,0–29,9 kg/m² – laikoma, kad yra antsvoris.
- KMI virš 30 kg/m² – laikoma, kad yra nutukimas.
Vyresniems nei 70 metų žmonėms bendros sveikatos būklės vertinimas gali būti svarbesnis už nedidelį antsvorį. Kai kurie tyrėjai siūlo, kad vyresnio amžiaus australiečiams optimali KMI riba yra 22–26 kg/m².
KMI ne visada yra geriausias sveikatos rodiklis
Populiaciniu lygmeniu KMI naudojamas ligų (sergamumo) ir mirtingumo rizikai įvertinti.
KMI skirtumai tarp to paties amžiaus ir lyties suaugusiųjų dažniausiai yra susiję su kūno riebalų kiekiu, tačiau yra daug išimčių, dėl kurių KMI ne visuomet tiksliai atspindi tikrąją sveikatos būklę.
KMI gali pervertinti riebalų kiekį:
- kultūristams,
- kai kuriems aukšto lygio sportininkams,
- nėščioms asmenims.
KMI gali neįvertinti riebalų kiekio:
- senjorams,
- žmonėms su fizine negalia, kurie negali vaikščioti ir gali turėti raumenų sunykimą.
Taip pat KMI nėra tikslus rodiklis asmenims, turintiems:
- valgymo sutrikimų, pavyzdžiui, nervinę anoreksiją,
- ekstremalų nutukimą.
Kodėl KMI ne visada yra geriausias sveikatos rodiklis?
Paprastai, kuo daugiau kūno riebalų turite, tuo didesnė sveikatos rizika. Tačiau KMI negali atskirti kūno riebalų nuo raumenų masės.
Tai sukelia išimčių KMI gairėse:
- Raumenys – kultūristai ir žmonės, turintys didelę raumenų masę, gali turėti aukštą KMI, bet nebūti antsvorio kategorijoje.
- Fizinis negalumas – žmonės, turintys fizinę negalią ir negalintys vaikščioti, gali patirti raumenų sunykimą. Jų KMI gali būti kiek mažesnis, bet tai nebūtinai reiškia, kad jie turi per mažą svorį. Tokiais atvejais svarbu pasitarti su dietologu, kuris suteiks naudingų patarimų.
- Ūgis – KMI nėra visiškai nepriklausomas nuo ūgio, todėl jis linkęs pervertinti nutukimą žemesniems žmonėms (mažiau nei 150 cm) ir nepakankamai įvertinti aukštiems (virš 190 cm).
- Skirtingos etninės grupės – pvz., Azijos ir Indijos gyventojai turi daugiau kūno riebalų esant tam pačiam KMI nei europiečiai. Todėl antsvorio ir nutukimo ribos šiose populiacijose gali būti žemesnės. Diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika gali prasidėti, kai KMI yra apie 23 kg/m² Azijos populiacijoje. Kai kurios grupės, pvz., Torres Strait salų gyventojai ir maoriai, turi panašią riziką esant aukštesniam KMI.
Nemokama KMI skaičiuokle galite pasinaudoti čia -> https://www.sveikatosrumai.lt/kmi-skaiciuokle/
