Baltikai

Baltikinių grybų pasaulyje priskai­čiuojama daugiau nei pusantro tūkstan­čio rūšių. Tai didžiausioji agarikiečių (kepurėtų grybų) šeima. Vaisiakūniai būna labai įvairios formos, spalvos ir ypač dydžio — nuo vos įžiūrimų pa­prasta akimi iki stambių, augančių ko­lonijomis.

Praktiniu požiūriu svarbiausi baltikų genties grybai (Tricholoma), kurių iš viso aprašyta 90, Europoje — 60 rūšių, o Lietuvoje kol kas žinoma tik 31 rū­šis. Ypač svarbi jų vieta kaip valgomųjų grybų. Mūsų apskaičiavimais, jie sudaro apie ketvirtadali visų valgomųjų grybų. Nemaža jų dalis — mikoriziniai, t. y. padedą medžiams apsirūpinti van­deniu ir mineralinėmis medžiagomis. Itin daug jų saprofitų, kurie aktyviai dalyvauja nesunaudotos medienos bei žolių atliekų, aplamai miško paklotės ardyme, humifikacijoje, t. y. miško dir­vožemio formavime.

Keletas baltikinių rūšių gyvena parazitinį gyvenimą. Itin aršus parazitas paprastasis kel­mutis (Armillaria mellea). Jis su­geba parazituoti net 200 augalų rūšių, o užmušęs gyvą medį ar kitą augalą, toliau gyvena kaip saprofitas. Jo gry­biena išsivysto po žieve, išskiria nuo­dingas medžiagas, nuo kurių medis pa­mažu žūsta (jaunas — per 1—3, o se­nas — per 10 metų). Tačiau kelmutis geras, valgomas, III kategorijos, plačiai žmonių renkamas grybas.

Paprastieji subrendę kelmučiai (Armillaria mellea) @wikipedia.org nuotr.

Daugelis baltikų: žalsvasis (žaliuokė), juosvažalis, baltarudis, raibasis, rinkėtasis ir kiti stipraus fermentinio aparato dėka sugeba įsisavinti maisto medžia­gas ir išauginti stambius mėsingus vaisiakūnius, nukritus naktimis temperatū­rai iki 2°C ar net 0°C. Dėl šių savybių baltikiniais grybais smarkiai susidomėta.

Žaliuokė, juosvažalis ir kai kurie kiti baltikai yra vėlyvojo rudens grybai, kar­tais jie dar vadinami pošalniniais. Tai puikaus skonio grybai, tinkami mari­nuoti, sūdyti, valgyti švieži. Juos galima net džiovinti bei šaldyti.

Žalsvasis baltikas (žaliuo­kė)

Tricholoma equestre visų gerai, pažįstamas ir mėgstamas grybas. Dau­giausia jų užauga Pietryčių Lietuvoje. Priklauso antrajai kategorijai.

Žalsvasis baltikas (Tricholoma equestre) @wikipedia.org nuotr.

Geltona­sis baltikas

Labai panašios į žaliuokę. T. sulphureum, silp­nai nuodingas grybas. Tačiau geltona­sis baltikas auga daugiausia lapuočių ar­ba mišriuose miškuose, kur žaliuokių palyginti retai pasitaiko. Be to, jis ne­maloniai dvokia. Tai grybautojams ne­sunku patikrinti.

Geltonasis baltikas (T. sulphureum) @macrogamta.lt nuotr.

Juosva­žalis baltikas

Kartu su žaliuokėmis auga juosva­žalis baltikas — T. portentosum. Šis grybas yra tipingas žaliuokės paly­dovas, priskiriamas trečiai kategorijai. Valgomas šviežias, marinuotas, sūdytas. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna iškili, kūgio formos, senesnė pa­plokščia, su buka nugarėle, kartais su­trūkinėjusi, pilkai ar melsvai ruda, tru­puti lipni. Lakšteliai jaunų grybų balti, senesnių pilkai gelsvi. Kotas balsvas, pilkas, su gelsvu atspalviu, 5—10 cm il­gio ir 1—2 (3) cm storio. Reiktų jų rinkti daugiau.

Juosvažalis baltikas (T. portentosum) @wikipedia.org nuotr.

Smailiakepuris baltikas

Į juosvažalį baltiką labai panašus ten pat ir tuo pat metu augąs smailiakepuris baltikas — T. virgatum (Dryžuotasis baltikas), silpnai nuodingas. Nuo juosvažalio baltiko skiriasi tuo, kad jo kepurėlė visa­da su aštria nugarėle, sausa, nelipti, neglelvėta, lakšteliai ir kotas pilki, be žalsvo ar gelsvo atspalvio. Trama kar­toka.

Smailiakepuris baltikas (T. virgatum) @wikipedia.org nuotr.

Raibasis baltikas

Nuo liepos iki spalio mėnesio miškų pakraščiuose ar aikštelėse vietomis labai gausiai didelėmis grupėmis auga raibasis baltikas — T. terreum.

Tai mažai renkamas ketvirtos kategorijos grybas. Sūdyti visai tinkamas. Panašus į juosvažalį, bet jo kepurėlė apsidengu­si pilkais lakšteliais, kas visai nebudin­ga nei juosvažaliui, nei smailiakepuriui baltikams.

Raibasis baltikas (T. terreum) @wikipedia.org nuotr.

Rinkėtasis – Žieduotasis baltikas

Kartu su žaliuokėmis didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis auga rinkėtasis baltikas — T. focale. Tai ketvirtos, kategorijos grybas, vartojamas šviežias, tinka sūdyti, džiovinti. Kepu­rėlė užauga iki 10 cm skersmens, mėsingesnė negu žaliuokės, geltonai rudos, oranžiškai rudos spalvos, pakraštėliai šviesesni, plaušuoti. Lakšteliai balti, senesnių grybų rusvai dėmėti. Kotas su rinkiu (žiedu), kepurėlės spalvos, pa­grinde nusmailėjęs.

Rinkėtasis baltikas (T. focale) @wikipedia.org nuotr.

Dėmėtasis ir Čerpėtasis baltikas

Kol kas grybauto­jų mažai renkamas, bet juo ir į jį pa­našiais dėmėtuoju baltikų (T pessundatum) bei čerpėtuoju bal­tiku (T. imbricatum) taip pat kitais rausvai rudos spalvos baltikais vis la­biau domimasi, pradedama juos rinkti. Vis dažniau jų pasitaiko Vilniaus tur­guose. Tai sveikintinas reiškinys.

Tik norėtume grybautojams priminti, kad visiems rudiems baltikams tipingiausias požymis — balti lakšteliai, kartais raus­vai dėmėti. Į baltikus panašių nuosėdžių (žmonių vadinamų šungrybiais), daugiausia nevalgomų, lakšteliai būna rudos spalvos. Į tai reikia atkreipti dė­mesį ir perkant grybus turguje.

Čerpėtasis baltikas (T. pessundatum) @wikipedia.org nuotr.

Baltarudis baltikas

Vis dėlto ir rudakepurių baltikų tarpe yra nevalgomų ar net silpnai nuodingų, pavyzdžiui, baltarudis baltikas — T. albobrunneum. Kaip ir visi kiti baltikai, jis auga rudenį smėlinguose pušynuose. Vaisiakūniai smulkesni, ma­žiau mėsingi, o kepurėlės paviršius, ge­riau įsižiūrėjus, juosvai dryžuotas (šuoruotas). Kotas rudas, be rinkio.

Baltarudis baltikas (T. albobrunneum) @wikipedia.org nuotr.

Lelijinis baltikas

Drėgnuose mišriuose miškuose, egly­nuose ir net raistuose, kartais nemažo­mis grupėmis, auga lelijinis bal­tikas — Lepista nuda. Kepurėlė, lakš­teliai, kotas šviesiai mėlyni, vaisiakū­niai aiškiai kvepia miltais, ypač nuverdant. Grybas priklauso ketvirtai kate­gorijai, valgomas šviežias ir sūdytas.

Lelijinis baltikas (Lepista nuda) @wikipedia.org nuotr.

Melsvakotis baltikas

Ganyklose, pamiškėse, pakrūmėse vie­tomis didelėmis grupėmis auga melsvakotis baltikas (L. personata), Melsvakotė stirnabudė. Sūdomas, valgomas ir šviežias.

Geltonrudis baltikas arba guotė

Na, o beržynuose, ypač Vidurio ir Vakarų Lie­tuvoje, vietomis tiltais auga geltonrudis baltikas arba guotė — Tricholoma flavobrunneum. Grybauto­jams gerai pažįstamas, visų mėgstamas grybas. Valgomas šviežias ir sūdytas. Deja, tai vienas labiausiai kirmijančių baltikų.

Gausioje baltikų šeimoje didžiausią susirūpinimą kelia žaliuokė. Jos kasmet vis labiau išgrybaujamos, tiesiog iš po smėlio išgraibomi net ir mažyčiai jų vaisiakūniai. Išrausiant, išdraskant pa­klotę, naikinamos žaliuokių augimvietės. Netrukus žaliuokės ieškosime kaip baravyko negrybingais metais.