Kauno marių žuvys tyrinėjamos nuo pat marių patvenkimo (1960 m.). Kai buvo užtvenktos Kauno marios (plotas 63,5 km²), Nemuno vidurupyje pastebimai pasikeitė žuvų ir kitų vandens organizmų gyvenimo sąlygos. Praeivės žuvys negali patekti į nerštavietes, pablogėjo reofilinių (gyvenančių tekančiame vandenyje) žuvų sąlygos, tačiau pasidarė geriau ežerų tipo žuvims.