Kas yra cholesterolis?

Galbūt jus nustebins žinojimas, kad pats cholesterolis nėra blogas. Iš tikrųjų, cholesterolis yra tik viena iš daugelio medžiagų, kurias mūsų kūnas gamina ir naudoja, kad išlaikytų mūsų sveikatą. Dalis mums reikalingo cholesterolio yra gaminama natūraliai (tam gali turėti įtakos paveldimumas), o dalis gaunama iš mūsų valgomo maisto.

Iš kur atsiranda cholesterolis?

Cholesterolis gaunamas iš dviejų skirtingų vietų:

• Gaminamas kraujyje – 75 procentus cholesterolio gamina jūsų kepenys ir kitos organizmo ląstelės, kurios padeda jūsų kūnui kurti vitaminus bei tam tikrus hormonus. Per šį procesą jūsų kūnas gamina visą jam reikalingą cholesterolį;
• Per maistą – likusieji 25 procentai yra gaunami iš maisto, kurį valgote, visų pirma iš gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, kiaušiniai, sūris ir pienas. Maisto cholesterolio kiekis gali sukelti sveikatos problemų, jei jis per didelis.

Yra dviejų tipų cholesterolis: „gerasis“ ir „blogasis“. Svarbu suprasti skirtumą ir žinoti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Per daug vienos rūšies arba nepakankamai kitos rūšies gali kelti riziką susirgti koronarine širdies liga, širdies priepuoliu ar insultu.

Nors didelis cholesterolio kiekis gali sukelti rimtą širdies ligą, dažniausiai nepasireiškia jokie simptomai. Štai kodėl yra svarbu pasitikrinti savo cholesterolio kiekį.

Cholesterolio tipai

Didelio tankio lipoproteinai (DTL) („gerasis“ cholesterolis)

DTL yra „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda neleisti MTL (blogajam) cholesteroliui patekti į jūsų arterijų sieneles. DTL cholesterolis yra žinomas kaip „gerasis“ cholesterolis, nes atrodo, kad didelis DTL kiekis apsaugo nuo širdies priepuolio. Medicinos ekspertai mano, kad DTL yra linkęs pernešti cholesterolį iš arterijų ir atgal į kepenis, kur jis gali būti pašalintas iš organizmo. Kai kurie ekspertai mano, kad DTL pašalina cholesterolio perteklių iš arterijų apnašų ir sulėtina jų kaupimąsi.

Maždaug nuo ketvirtadalio iki trečdalio cholesterolio kraujyje perneša DTL. Nustatyta, kad mažas DTL kiekis padidina širdies ligų riziką.

Jei jums reikia padidinti DTL, kad pasiektumėte savo tikslus, tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla gali padėti jūsų organizmui gaminti daugiau DTL. Dar vienas būdas padidinti DTL yra transriebalų kiekio mažinimas ir subalansuota, maistinga mityba. Jei šių priemonių nepakanka padidinti DTL, jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti vaistus jūsų DTL padidinimui.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) („blogasis“ cholesterolis)

MTL cholesterolis yra „blogasis“ cholesterolis. Kai per daug MTL (blogojo) cholesterolio cirkuliuoja kraujyje, jis gali lėtai kauptis vidinėse arterijų sienose, kurios maitina širdį ir smegenis. Kartu su kitomis medžiagomis ji gali sudaryti plokštelę, storą, kietą telkinį, kuris gali susiaurinti arterijas ir padaryti jas mažiau lanksčias. Ši būklė yra žinoma kaip aterosklerozė. Jei krešulys susidaro ir blokuoja susiaurėjusią arteriją, gali atsirasti širdies priepuolis ar insultas.

MTL cholesterolį gamina organizmas, tačiau daugelis žmonių paveldi genus iš savo motinos, tėvo ar net senelių, kurie sukelia per didelį jo gaminimą. Valgydami sočiuosius riebalus, transriebalus ir maistinį cholesterolį, taip pat didėja jo kiekis. Jei jūsų šeimoje vyrauja aukšto kraujo cholesterolio kiekis, gyvenimo būdo pakeitimų gali nepakakti, kad būtų sumažintas jūsų MTL cholesterolio kiekis kraujyje.

Lp(a) lipoproteinas (a)

Lp(a) yra genetinė MTL (blogojo) cholesterolio variacija. Aukštas Lp(a) lygis yra reikšmingas rizikos veiksnys priešlaikiniam riebalų sankaupų susidarymui arterijose. Lp(a) nėra visiškai suprantamas, tačiau jis gali sąveikauti su arterijų sienelėse esančiomis medžiagomis ir prisidėti prie riebalų sankaupų kaupimosi.

Labai mažo tankio lipoproteinai (VLDL)

Kepenys gamina VLDL cholesterolį. VLDL perneša trigliceridus kraujyje, kur jūsų kūnas kaups trigliceridus arba naudos juos energijai. Panašiai kaip MTL cholesterolis, VLDL yra susijęs su apnašų kaupimu ant arterijų.

Trigliceridai

Trigliceridai yra kūno riebalų forma. Padidėjęs trigliceridų kiekis gali atsirasti dėl antsvorio / nutukimo, fizinio neveiklumo, rūkymo, per didelio alkoholio vartojimo ir dietos, kurioje yra labai daug angliavandenių (60 procentų ar daugiau bendro kalorijų kiekio). Žmonės, turintys aukštą trigliceridų kiekį, dažnai turi aukštą bendro cholesterolio kiekį, įskaitant aukštą MTL (blogojo) ir žemo DTL (gerojo) lygį. Daugelis žmonių, sergančių širdies ligomis ir (arba) diabetu, taip pat turi aukštą trigliceridų kiekį.

Aukštą cholesterolio kiekį gali sukelti šie veiksniai @būvis.lt iliustracija

Kas sukelia aukštą cholesterolio kiekį?

Aukštą cholesterolio kiekį gali sukelti šie veiksniai:

• Dieta, kuri nėra maistinga;
• Antsvoris ar nutukimas;
• Rūkymas arba tabako dūmų poveikis;
• Fizinio aktyvumo trūkumas;
• Paveldimumas, dėl kurios galima turėti aukštą MTL cholesterolio kiekį.

Amžius taip pat padidina didelio cholesterolio kiekio riziką. Vyrų DTL lygis taip pat yra mažesnis nei moterų, o moterų MTL lygis yra mažesnis nei vyrų iki menopauzės.

Aukšto cholesterolio pasekmės

Didelis cholesterolio kiekis padidina sveikatos problemas, tokias kaip širdies priepuolis ir insultas, kurie yra didžiausi pasaulyje žudikai, riziką. Jei didelis cholesterolio kiekis negydomas, jis gali sukelti didesnę riziką arba sukelti komplikacijų:

Širdies ir kraujagyslių ligos

Didelis cholesterolio kiekis yra pagrindinis aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnys, kurį sukelia cholesterolio kaupimasis arterijose, kas padidina širdies ligų bei insulto tikimybę.

Insultas

Didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali blokuoti pagrindinį kelią į smegenis, užkimšdamas arterijas. Jei susikaupimas tampa per didelis, tai gali sukelti insultą.

Diabetas

Diabetas gali sumažinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padidinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl padidėja širdies priepuolio ir insulto rizika.

Periferinių arterijų liga

Periferinių arterijų liga (PAL) susiaurina arterijas ir sumažina kraujo nutekėjimą iš širdies į kitas kūno dalis. Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje padidina PAL riziką ir taip pat gali susiaurinti pagrindinius kelius per arterijas.

Aukštas kraujo spaudimas

Aukštas kraujospūdis pažeidžia jūsų kraujagysles, kuriose gali kauptis blogasis cholesterolis (MTL) ir susiaurinti arterijas. Tai gali pakenkti jūsų kraujotakos sistemai ir sukelti didesnę gyvybei pavojingų būklių riziką.

Kiti galimi susirgimai

• Ūminis intracerebrinis kraujavimas, kuris reiškia kraujavimą iš smegenų audinio;
• Mažas cholesterolio kiekis nėščioms moterims gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba mažą gimimo svorį;
• Lėtinis inkstų nepakankamumas;
• Vėžys;
• Nerimas;
• Depresija.

Patikrinkite cholesterolio kiekį, kad išvengtumėte širdies priepuolio ar insulto.

Jei jūsų kraujyje cirkuliuoja per daug blogojo cholesterolio, jis gali kauptis arterijose, kurios maitina jūsų širdį ir smegenis. Jei cholesterolio susikaupia per daug, jis gali sulaikyti kraujo krešulius jūsų arterijose ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Svarbu patikrinti cholesterolio kiekį, kad įsitikintumėte, jog esate sveiki, o sveikos gyvensenos įpročiai, tokie kaip sveika ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir tabako atsisakymas, gali padėti geriau valdyti cholesterolio kiekį. Nepamirškite pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu apie jums geriausią gydymo planą.

Kaip sumažinti cholesterolio kiekį

Pirmasis žingsnis, kurį daugelis sveikatos priežiūros specialistų pataria žmonėms, norintiems sumažinti cholesterolio kiekį, yra gyvenimo būdo pokyčiai. Galima sumažinti cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką, atliekant šiuos gyvenimo būdo pokyčius:

• Reguliariai mankštintis;
• Laikytis maistingos dietos;
• Išlaikyti vidutinį svorį;
• Padidinti skaidulų suvartojimą;
• Mesti rūkyti, jei rūkoma;
• Sumažinti alkoholio vartojimą;
• Valdyti stresą.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nesumažina cholesterolio kiekio iki norimo lygio, sveikatos priežiūros specialistas gali skirti vaistus, kurie sumažins jį ir širdies ligų riziką.

Kada reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus

Rekomenduojama nuo 9–11 metų žmonėms kas 5 metus pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. 45–65 metų vyrai ir 55–65 metų moterys turėtų būti tikrinami kas 1–2 metus. Vyresni nei 65 metų asmenys turėtų pasitikrinti kasmet.

Sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti dažniau tikrintis, jei tyrimo rezultatai nepatenka į pageidaujamus intervalus. Jie taip pat gali pasiūlyti dažniau tikrinti tam tikrus žmones, įskaitant tuos, kurie turi šias sąlygas:

• Diabetas;
• Širdies liga;
• Didelis cholesterolio kiekis;
• Aukštas kraujo spaudimas.

Sveikatos priežiūros specialistai taip pat rekomenduoja dažniau tikrintis tuos, kurių šeimose yra sirgę šiomis ligomis.

Negalima savarankiškai gydytis ir diagnozuoti sau ligas! Norėdami tiksliai diagnozuoti ligą, kreipkitės į gydytoją. Tik gydantis gydytojas gali teisingai diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymo metodą.