Kreatinino norma. Normalus kreatinino kiekis ir aukštų bei žemų rezultatų priežastys

Vyrams vidutinis kreatinino kiekis yra 60–110 μmol/l, o moterims – 45–90 μmol/L. Didelis kiekis gali rodyti inkstų problemą, o žemas kiekis gali atsirasti esant mažai raumenų masei. Vaistų vartojimas ir nėštumas taip pat gali turėti įtakos kreatinino kiekiui.

Kreatinino normos ribos

Inkstai yra atsakingi už kreatinino kiekio kraujyje palaikymą normos ribose. Medicinos specialistai apibrėžia tipinius kreatinino serumo etaloninius intervalus mikromoliais litre (μmol/L). Žemiau pateikiami rekomenduojami suaugusių vyrų ir moterų kreatinino ribos.

Aukštos normos priežastys

Kai kurios padidėjusio kreatinino kiekio priežastys yra šios:

Lėtinė inkstų liga

Kai inkstai yra pažeisti, jiems sunku pašalinti kreatininą iš kraujo, dėl to jo kiekis pakyla. Gydytojai naudoja kreatinino kraujo tyrimo rezultatus, kad apskaičiuotų glomerulų filtracijos greitį (GFG), kuris yra tikslesnis rodiklis, galintis rodyti lėtinę inkstų ligą. Gydytojai mano, kad 60 ar didesnis GFG yra normalus, o mažesnis nei 60 GFG gali rodyti inkstų ligą. 15 ar mažesnis GFG kiekis rodo inkstų nepakankamumą.

Šlapimo takų obstrukcija

Šlapimo tekėjimo užsikimšimas, pvz., padidėjusi prostata arba inkstų akmuo, gali sukelti šlapimų takų obstrukciją. Šis užsikimšimas gali sukurti atsarginę šlapimo atsargą inkstuose ir pabloginti inkstų gebėjimą tinkamai veikti. Medicininis šios būklės terminas yra hidronefrozė. Jei obstrukcija paveikia abu inkstus, tai gali padidinti kreatinino kiekį žmogaus kraujyje.

Padidėjęs baltymų suvartojimas

Tai, ką žmogus valgo, gali turėti įtakos kreatinino kiekiui. Pavyzdžiui, baltymuose ir virtoje mėsoje yra kreatinino, todėl valgant daugiau nei rekomenduojama mėsos ar kitų baltymų kiekį, atitinkantį žmogaus aktyvumo lygį, gali padidėti kreatinino kiekis po valgio. Tačiau ilgalaikiai tyrimai parodė, kad mityboje, kuriose gausu baltymų, neturi reikšmingos įtakos kreatinino kiekiui kraujyje per 2 metus.

Intensyvi fizinė veikla

Kreatinas yra randamas raumenyse ir padeda jiems gaminti energiją. Esant dideliam fiziniam krūvio dėl dehidratacijos ir raumenų irimo gali padidėti kreatinino kiekis kraujyje.

Tam tikri vaistai

Antibiotikai, tokie kaip trimetoprimas ar H2 blokatoriai, tokie kaip cimetidinas, gali laikinai padidinti kreatinino kiekį kraujyje. 2020 m. atliktas retrospektyvinis tyrimas parodė, kad pacientams, kuriems buvo atliktas inksto persodinimas, net mažas trimetoprimo kiekis, gali padidinti kreatinino kiekį kraujyje.

Žemos normos priežastys

Kreatinino kiekis gali būti sumažėjęs nei įprastai dėl šių priežasčių:

Maža raumenų masė

Kadangi irstant raumenims susidaro kreatininas, maža raumenų masė gali lemti mažą kreatinino kiekį. Vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė rizika, nes su amžiumi mažėja raumenų masė. Netinkama mityba taip pat gali sukelti mažą raumenų masę ir mažą kreatinino kiekį. Dėl lėtinių ligų, tokių kaip sunkioji miastenija arba raumenų distrofija, gali sumažėti kreatinino kiekis.

Ekstremalus svorio kritimas

Svorio netekimas gali sukelti raumenų masės sumažėjimą, dėl ko sumažėja kreatinino kiekis.

Kreatinino norma nėštumo metu

Nėštumo metu kraujotaka inkstuose yra didesnė. Tai padidina asmens GFG ir kreatinino išsiskyrimo greitį. Dėl šios priežasties nėščiųjų kreatinino kiekis kraujyje paprastai yra mažesnis. 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad nėščiųjų vidutinis kreatinino kiekis kraujyje yra 77–84 %. Nėščiosios kreatinino kiekis taip pat keičiasi per trimestrą.

Padidėjusio kreatinino kiekio priežastys

Aukštas kreatinino kiekis paprastai rodo, kad inkstai neveikia taip, kaip turėtų. Galimos šios inkstų disfunkcijos priežastys:

• inkstų infekcija;
• glomerulonefritas, lėtinis inkstų kamuolių uždegimas, kuris ilgainiui tampa lėtinio inksto funkcijos nepakankamumo išsivystymo priežastimi;
• inkstų akmenys, kurie blokuoja šlapimo takus;
• inkstų nepakankamumas.

Be inkstų funkcijos, keletas kitų veiksnių gali laikinai padidinti kreatinino kiekį virš normalaus:

• nėštumas;
• dehidratacija;
• didelis baltymų kiekis – tiek iš maisto šaltinių, tiek su maisto papildais;
• didelio intensyvumo pratimai – taip pat gali padidinti tam tikrų kraujo biomarkerių, įskaitant kreatininą, kiekį.

Kai kurios sveikatos sutrikimai taip pat gali pakenkti šiems organams, padidindamos kreatinino kiekius. Šie sutrikimai apima:

• diabetas;
• aukštas kraujospūdis;
• širdies liga.

Tam tikri vaistai gali laikinai padidinti kreatinino kiekį kraujyje arba pažeisti inkstus.

Padidėjusio kreatinino kiekio simptomai

Žmonės, kurių kreatinino kiekis yra didelis, gali patirti skirtingus simptomus, priklausomai nuo priežasties.

Vaistų šalutinis poveikis

Antibiotikai, vaistai nuo širdies ir kraujagyslių, diuretikai ir kai kurie kiti vaistai gali pakenkti inkstams ir paveikti inkstų funkciją.

Galimi simptomai:

• skysčių kaupimasis;
• silpnumo ar nuovargio jausmas;
• sumišimas;
• pykinimas;
• dusulys;
• nereguliarus širdies ritmas;
• krūtinės skausmas.

Inkstų infekcija (pielonefritas)

Negydoma inkstų infekcija gali pažeisti inkstus, o kraštutiniais atvejais netgi sukelti inkstų nepakankamumą.

Galimi simptomai:

• karščiavimas ar šaltkrėtis;
• skausmas nugaroje, šone ar kirkšnyse;
• drumstas, tamsus, kruvinas arba nemalonaus kvapo šlapimas;
• dažnas, skausmingas šlapinimasis;
• pykinimas ir vėmimas.

Glomerulonefritas

Vilkligė, Goodpasture liga ir infekcijos gali sukelti glomerulonefritą, dėl ko galimas inkstų pažeidimas ir nepakankamumas.

Galimi simptomai:

• aukštas kraujo spaudimas;
• sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas;
• šono skausmas;
• kraujas ar baltymai šlapime;
• burbuliuojantis ar putojantis šlapimas dėl didelio baltymų kiekio;
• kulkšnių ir veido patinimas.

Cukrinis diabetas

Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje gali tapti per didelis ir sukelti sveikatos problemų, įskaitant inkstų ligas.

1 tipo cukrinio diabeto simptomai gali pasireikšti staiga, tačiau 2 tipo cukrinio diabeto simptomai pasireiškia laipsniškai.

Galimi simptomai:

• padidėjęs troškulys ir apetitas;
• dažnas šlapinimasis;
• nuovargis;
• neryškus matymas;
• lėtai gyjančios žaizdos;
• rankų ir kojų tirpimas ar dilgčiojimas.

Sumažėjusio kreatinino kiekio priežastys

Galimos sumažėjusio kreatinino kiekio priežastys yra maža raumenų masė, kepenų problemos, mitybos veiksniai ir nėštumas. Sumažėjęs kiekis gali reikšti, kad kepenys ar raumenys neveikia taip, kaip turėtų.

Maža raumenų masė

Kreatinino kiekis dažnai yra susijęs su raumenų mase arba raumenų kiekiu organizme, kuris gali mažėti su amžiumi ar liga.

Žemas kiekis gali reikšti raumenų tankio sumažėjimą, kuris gali atsirasti natūraliai su amžiumi.

Kepenų problemos

Kepenys gamina kreatiną – tai reiškia, kad sumažėjusi kepenų funkcija gali sumažinti kreatino gamybą. Kepenų ligos ir kepenų nepakankamumas dėl kitų sveikatos sutrikimų gali pakenkti kepenų funkcijai.

Mityba

Nors kreatiną organizmas gamina savarankiškai, jo taip pat galima gauti iš maisto.

Kreatino daugiausia randama mėsoje, todėl tie, kurie laikosi vegetariškos arba mažai baltymų turinčios dietos, gali turėti mažiau kreatino nei mėsos valgytojų. Tokiais atvejais gali padėti maisto papildai. Kita žemo kreatinino kiekio priežastis gali būti ilgalaikis nevalgymas arba liga, dėl kurios žmogus negali valgyti.

Nėštumas

Nėštumas yra dažna mažo kreatinino kiekio priežastis, kuri po gimdymo turėtų normalizuotis.

Sumažėjusio kreatinino kiekio simptomai

Sumažėjusio kreatinino simptomai gali skirtis priklausomai nuo pagrindinių sutrikimų, tačiau gali būti:

• maža raumenų masė: trūksta jėgos, sunku judėti, lieknas arba silpnas kūnas;
• kepenų liga: kepenų uždegimas, kuris gali sukelti skausmą viršutinėje dešinėje pilvo pusėje, nuovargį ar pykinimą;
• su mityba susiję: alpimas ar galvos svaigimas, svorio mažėjimas.

Paprastai simptomai retai aiškiai rodo sumažėjusį kreatinino kiekį ir gali rodyti kitas sveikatos problemas.

Ką daryti su padidėjusio ar sumažėjusio kreatinino kiekiu

Mitybos pasirinkimas ir fizinis aktyvumas atlieka esminį vaidmenį reguliuojant kreatinino kiekį kraujyje. Rekomenduojama laikytis baltymų suvartojimo ribų atsižvelgiant į amžių ir fizinį aktyvumą.

Kreatinino kiekis, esantis už normalių ribų, gali rodyti pagrindinį sutrikimą. Jei gydytojas gali diagnozuoti, kas gali sukelti nenormalų kreatinino kiekį, jis gali pasiūlyti tinkamą gydymo būdą. Jei kiekis išlieka neįprastai aukštas arba žemas, žmonėms gali tekti kreiptis į nefrologą (inkstų specialistą). Ankstyvas kreatinino kiekio padidėjimo ar mažėjimo gydymas yra būtinas norint išvengti rimtesnių inkstų ligų.

Kaip atliekamas tyrimas

Kūnas gamina kreatininą pastoviu greičiu, o jo kiekiui išmatuoti reikia tik įprastinio kraujo mėginio.

Kreatinino kiekio matavimas yra naudingas būdas nustatyti GFG – bendros inkstų funkcijos rodiklį. Gydytojai gali naudoti GFG, kad patikrintų lėtinės inkstų ligos požymius.

Prieš atliekant kraujo tyrimą, geriausia su gydytoju aptarti savo sveikatos būklę ir ar šeimoje buvo asmenų, sergančių inkstų ligomis. Prieš tyrimą jie gali užduoti klausimus, susijusius su mityba, fizine veikla, vartojamais maisto papildais. Asmuo, kuriam atliekamas kreatinino tyrimas, turėtų pranešti gydytojui, jei vartoja kokių nors vaistų, nevalgo ar laikosi daug baltymų turinčios mitybos.

Sveikatos priežiūros specialistas atliks kraujo tyrimą. Kraujo tyrimas apima kraujo paėmimą iš rankos venos.

Negalima savarankiškai gydytis ir diagnozuoti sau ligas! Norėdami tiksliai diagnozuoti ligą, kreipkitės į gydytoją. Tik gydantis gydytojas gali teisingai diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymo metodą.