Vokietija

• Oficialus pavadinimas: Vokietijos Federacinė Respublika
• Regionas: Europa
• Sostinė: Berlynas
• Didžiausi miestai: Hamburgas, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas daugiau
• Šalis garsėja: alumi, greitkeliais
• Plotas: 357 021 km²
• Gyventojų skaičius: 83,2 mln.
• Kalba: vokiečių
• Pinigai: Eurai (EUR)

Federalinės Vokietijos žemės

[powerkit_collapsibles]
[powerkit_collapsible title=”Apie Vokietiją”]Vokietijos Federacinė Respublika įsikūrusi Vidurio Europoje. Šalis ribojasi su Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Olandija. Vokietijos krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros.

Nuo šiauriausio šalies taško iki piečiausio taško atstumas yra 876 km, o nuo labiausiai į vakarus nutolusio taško iki rytinio taško yra 640 km.

Ilgiausia upė Vokietijoje yra Reinas, kurio ilgis 865 km. Kitos ilgiausios upės yra Elbė, Dunojus, Mainas, Vėzeris. Didžiausias ežeras yra Bodenas.

Vokietijos kraštovaizdis yra įvairus. Šalyje yra žemumų, kalnagūbrių, o pietinėje dalyje driekiasi Bavarijos Alpės.

Vokietijos klimatas yra vidutinių platumų. Keliaujant link pietų klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį.

Šalyje daugiau nei 90% gyventojų yra vokiečiai. Didžiausia tautinė mažuma yra turkų. Šalyje taip pat gyvena serbų, kroatų, lenkų, rusų, graikų, ispanų bei danų.

Vokietijos kultūra yra dalis germaniškosios Europos kultūros. Šalies kultūra formavosi regionuose, nes bendra Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai.

Šalis yra priskiriama prie ekonomiškai galingiausių pasaulio valstybių. Pagrindinės ūkio šakos yra mašinų ir automobilių gamyba, metalurgija, chemijos pramonė.

Vokietijos dabartinė konstitucija buvo priimta 1949 m. Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Šalies vadovas yra Federacijos prezidentas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Bundestagui

Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių.

Vokietijos virtuvė yra labai įvairi: kiekvienas regionas turi tik jam būdingus valgius. Valstybė garsėja kaip alaus kraštas. Čia jo gaminama labai daug rūšių, beveik 1300. Alus dažnai būna nestiprus. Vokiečiai vasarą alų mėgsta maišyti su sultimis, limonadu ar šampanu.

Berlynas Vokietijos sostine tapo 1990 m. po susivienijimo. Tai yra didžiausias šalies miestas. Berlynas yra svarbus ekonomikos, kultūros, mokslo, žiniasklaidos ir politikos centras.[/powerkit_collapsible]
[powerkit_collapsible title=”Ekonomika, politika”]Vokietija yra priskiriama prie ekonomiškai galingiausių pasaulio valstybių.

1990 m., kai buvo sujungta Vokietija, Rytinė Vokietijos dalis buvo atsilikusi, tad kilo nemažai ekonominių problemų. Buvo pradėta pervedinėti pinigus iš vakarinės dalies į rytinę.

Vokietijoje pagrindinės ūkio šakos yra mašinų ir automobilių gamyba, metalurgija, chemijos pramonė.

Vokietijos dabartinė konstitucija buvo priimta 1949 m. Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Šalies vadovas yra Federacijos prezidentas. Jis yra renkamas 5 metams Bundestago ir Bundesrato. Prezidentas yra simbolinė figūra.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Bundestagui, kuris renkamas tiesiogiai, ir Bundesratui, kuris atstovauja žemes. Bundestagą sudaro 603 atstovai. Jis yra renkamas ketveriems metams.

Vyriausybei vadovauja kancleris, kuris yra renkamas parlamento.[/powerkit_collapsible]
[powerkit_collapsible title=”Istorija”]Vokietija patyrė labai įvairių laikotarpių savo istorijoje. Kol susiformavo dabartinė valstybė praėjo daug amžių kupinų įdomių istorinių vingių.

• Va. germanai užkariauja didžiąją dalį Romos.
• 843 m. buvo padalinta Karolio Didžiojo imperija.
• 962 m. sukuriama Šv. Romos imperija.
• 1356 m. Aukso bulė nustatė kokiems  kurfiurstams atiduodama  imperatoriaus rinkimo teisė.
• Nuo XV a. vid. imperija pradėtos vadinti tik vokiškosios teritorijos.
• Nuo 1485 m politinė sąjunga vadinosi Šventąja vokiečių tautos Romos imperija. Bet imperija neturėjo nacionalinės dinastijos ir XIV–XV a. pradėjo ryškėti decentralizacija. Tuo metu imperija neturėjo vieningos valdymo sistemos ir vieno centro.
• XV a. pab. Suformuotas reichstagas.
• 1517 m. Martinas Lutheris prie Wittenbergo bažnyčios durų paskelbė 95 tezes.
• 1618-1648 m. vykęs Trisdešimties metų karas nusiaubia Vokietiją.
• 1806 m. Napoleonas panaikina Šv. Romos imperiją. Jis sujungė 16 vokiečių valstybių į Reino sąjungą ir pasiskelbė jos protektoriumi.
• 1815 m. vietoj imperijos buvo įkurta Vokietijos sąjunga. Ji buvo sudaryta iš 34 monarchijų ir 4 laisvųjų miestų.
• 1867 m. sukuriama Šiaurės Vokietijos Sąjunga.
• 1871 m. suvienijus vokiškas žemes, paskelbiama Vokiečių imperija.
• 1914-1918 m. I pasaulinis karas.
• 1919-1933 m. Veimaro respublika. Veimaro mieste 1919 m. buvo paskelbta nauja konstitucija.
• 1933-1945 m. Trečiasis Reichas arba nacistinė Vokietija.
• 1939-1945 m. II pasaulinins karas.
• 1945-1949 m. Vokietija yra sąjungininkų kontrolėje. Vokietijoje  civilinę ir karinę administraciją perėmė keturių sąjunginių valstybių Kontrolės taryba (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Prancūzija).
• 1949-1990 m. buvo Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos Demokratinė Respublika, kurios neturėjo oficialių tarpusavio diplomatinių santykių.
• 1990 m. Vokietijos suvienijimas.[/powerkit_collapsible]

[powerkit_collapsible title=”Klimatas”]

Vokietijos klimatas yra vidutinių platumų. Keliaujant link pietų klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį.

Sausio mėn. šiaurės vakaruose vidutinė temperatūra būna apie 1°C, šiaurės rytuose būna apie -1°C, pietuose apie 3°C, bet Alpėse temperatūra nukrenta iki -10 ar -11°C. Sninga ne visada, bet kartais vakaruose sniegas laikosi labai trumpai, o rytuose gali išbūti maždaug porą savaičių. Kalnuose sniegas išsilaiko priklausomai nuo aukščio 3-5 mėnesius.

Šiaurėje vasarą temperatūra gali pakilti iki 15-18°C, pietuose – 18-20°C. Kalnuose būna 14-16°C. Karščiausia būna pietinėje Vokietijos dalyje, ten gali būti daugiau nei 20°C.

Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą.

[/powerkit_collapsible]

[powerkit_collapsible title=”Kultūra, religija”]

Vokietijoje daugiau nei 90% gyventojų yra vokiečiai. Didžiausia tautinė mažuma yra turkų. Šalyje taip pat gyvena serbų, kroatų, lenkų, rusų, graikų, ispanų bei danų.

Vokietijos kultūra yra dalis germaniškosios Europos kultūros. Šalies kultūra formavosi regionuose, nes bendra Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai.

Dauguma gyventojų yra liuteronai, taip pat yra katalikų. Truputi mažiau yra netikinčiųjų.

[/powerkit_collapsible]

[powerkit_collapsible title=”Šventės”]

• Sausio 1 d. – Naujieji metai
• Sausio 6 d. – Trys Karaliai
• Kovas arba balandis (kilnojama data) – Didysis penktadienis, Vėlykos
• Gegužės 1 d. – Gegužės pirmosios šventė
• Balandis arba gegužė – Šeštinės ir Sekminės
• Birželio mėn. – Corpus Christi
• Rugpjūčio 15 d. – Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė
• Spalio 3 d. – Vokietijos susivienijimo šventė
• Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena
• Gruodžio 25 d. – Kalėdos
• Gruodžio 26 d. – antroji Kalėdų diena

[/powerkit_collapsible]

[powerkit_collapsible title=”Transportas”]

Oro uostai. Svarbiausi oro uostai yra Berlyno, Frankfurto prie Maino, Miuncheno ir Diuseldorfo.

Automobiliai. Tai yra greičiausia ir patogiausia keliavimo priemonė šalyje. Vokietijoje yra puikūs nemokami greitkeliai. Dėl kelyje atsiradusios kliūties ar grūsties smarkiai stabdant, reikia įjungti avarinius žibintus. Taip paskui važiuojantys yra perspėjami apie pavojų. Gyvenvietėse greitis yra 50 km/h, už gyvenvietės ribų – 100 km/h, greitkeliuose apribojimų nėra.

Traukiniai. Keliauti traukiniu yra patogu, patikima, bet gana brangu. Šalyje važinėja supergreitieji traukiniai, kurie yra baltos spalvos.

Autobusai. Autobusų stotys miestuose dažnai būna netoli geležinkelio stočių. Jai važiuoti yra ne pigiau nei traukiniu.

Transportas Berlyne. Greičiausia miesto susisiekimo priemonė yra antžeminiai ir požeminiai metro bei traukiniai. Autobusai taip pat važinėja pagal tvarkaraščius, bet jais važiuoti užtrunka ilgiau, nes piko metu mieste būna didelės spūstys. Rytinėje miesto dalyje yra tramvajus.

Transportas Miunchene. Mieste yra įrengtas antžeminis ir požeminis traukinių tinklas bei metro. Taip pat galima rinktis autobusus arba tramvajus. Centre yra didelė pėsčiųjų zona.

[/powerkit_collapsible]

[powerkit_collapsible title=”Virtuvė”]Vokietijos virtuvė yra labai įvairi. Kiekvienas regionas turi tik jam būdingus valgius.

Kylis garsėja šprotais, Miunchenas – baltosiomis dešrelėmis su saldžiomis garstyčiomis.

Šiaurinėje Vestfalijoje, Reino-Pfalz regione, Saarlande, Badene žmonės mėgsta bulves, tirštą žuvienę, Švarcvaldo vyšnių tortą, kepamas juodosios giros tortas, patiekiamas jautienos kepsnys su vyno padažu, kepamas paršelis bei grybai.

Saksonijoj, Brėmene,Tiuringijoj su malonumu skanaujamas vaisių tortas, ruošiamas vanilinis desertas su vynu, kepamas pyragas su sezoniniais vaisiais. Kalėdom gaminamas vaisių tortas kaip keksas su razinomis bei riešutais ir apibarstytas cukraus pudra.

Hamburge, Šlezvige-Holsteine, Brandenburge, Berlzne, Vorpomene valgomi vaisių drebučiai, mėsos kukuliai, mėsa drebučiuose, krevečių salotos, mėgiami užkandžiai bei sriubos.

Vokiečiai mėgsta ikrus, dešras, dešreles, daug gamina iš kiaulienos, jautienos, veršienos ir paukštienos, žuvies. Valgomos įvairios salotos. Vokiečiai gamina keptą antį su obuoliais, muštus kiaulienos kotletus drebučiuose, keptas kepenis.

Vokietijoje pusryčiai būna maždaug 6-9 val. Daugelis valgymo įstaigų pusryčių meniu siūlo net iki 14 val. Pusryčiams geriama kava ar arbata, valgoma duona ar bandelės su dešra, sūriu, marmeladu arba medumi, be to mėgiami dribsniai. Pietums valgomi keli patiekalai, nes tai yra svarbiausias dienos valgymas. Patiekiama  sriuba, mėsos ar žuvies patiekalas ir desertas. Maždaug 16 val. yra geriama kava ir valgomi pyragaičiai. Toks popietinis užkandis dažniausiai būna savaitgaliais. Nuo 18 iki 19 val. valgoma vakarienė. Jos metu mėgaujamasi duona ar bandele su dešra ar sūriu, kartais gaminami ir šilti patiekalai.

Šalyje mėgstama internacionalinė virtuvė. Didesniuose miestuose yra italų, Azijos, indų ar graikų restoranų. Veikia visą parą dirbančios valgyklos, kuriose valgoma stovint arba patiekalus galima išsinešti. Juose patiekia dešreles su aliejuje virtomis bulvėmis, picas, kebabus, vok-keptuvėje ruoštus patiekalus.

Vokietija garsėja kaip alaus kraštas. Čia jo gaminama labai daug rūšių, beveik 1300. Alus dažnai būna nestiprus. Vokiečiai vasarą alų mėgsta maišyti su sultimis, limonadu ar šampanu.

Šalyje gaminami vynai. Vynuogynai auginami nuo Karolio Didžiojo laikų. Dauguma vynų yra gaminami iš vienos rūšies vynuogių. Be to Vokietijoje gaminamas vynas iš obuolių.

[/powerkit_collapsible]

[/powerkit_collapsibles]