Daugelį metų „Oskaro“ apdovanojimų animacijos kategorijoje dominavo Disney ir jai priklausanti Pixar studija. Tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi: 2019 m. laimėjo „Žmogus-voras: į naują visatą“, 2023 m. – „Giljermo del Toro Pinokis“ iš „Netflix“, o 2024 m. – Hayao Miyazaki „Berniukas ir garnys“.
2025 m. animacijos kategorijoje varžėsi daugybė įspūdingų animacinių filmų. Nepaisant tokių hitų kaip „Išvirkščias pasaulis 2“ ir „Laukinukė Roz“, daugelis ekspertų prognozavo pergalę mažam eksperimentiniam filmui „Srovė“, sukurtam be teksto, latvių režisieriaus. Šis darbas taip pat buvo nominuotas kategorijoje „Geriausias tarptautinis filmas“, kurioje konkuravo su vaidybiniais filmais.
Ir prognozės pasitvirtino – „Srovė“ laimėjo du „Oskarus“! Be to, animacinis filmas jau anksčiau buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“, įveikęs savo pagrindinius konkurentus, ir pelnė daugiau nei 20 kitų apdovanojimų. Jis buvo nominuotas Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ kategorijoje, o Latvijos sostinėje Rygoje net pastatyta filmo katino skulptūra.
Kodėl ši gyvūnų istorija, sukurta naudojant nemokamas grafikos programas, pavergė visų širdis? Štai bent penkios priežastys.
Apie filmą „Srovė”
- Originalus pavadinimas: Straume
- Kilmės šalys: Latvija, Belgija, Prancūzija
- Žanras: fantastika, nuotykiai
- Premjeros data: 2024 m. rugpjūčio 28 d.
- Trukmė: 1 val. 25 min.
- Režisierius: Gints Zilbalodis
Siužetas
Veiksmas vyksta pasaulyje, kuriame nebeliko žmonių. Juodas katinas klajoja gamtoje, gaudo vabzdžius ir slepiasi nuo šunų – žodžiu, elgiasi kaip tikras katinas. Tačiau netikėtai viską pradeda semti vanduo. Katinas vos nenuskęsta, bet paskutinę akimirką užšoka ant kalvos ir įsiropščia į valtį, kurioje jau yra kapibara.
Pamažu prie jų prisijungia daugiau keliautojų: lėmūras su maišu naudingų ir nelabai daiktų, labradoras, kurį puolė kiti šunys, ir net neįprastas, bet išraiškingas paukštis. Visi kartu jie leidžiasi į kelionę link aukščiausių matomų taškų, kuriuos vanduo dar nepasiekė. Galbūt ten jie ras išsigelbėjimą.
1. „Srovė“ – tai unikalus autorinis eksperimentas
Šiuolaikinė animacija dažnai siekia fotorealizmo, tačiau pastaraisiais metais žiūrovai ir kino akademijos nariai vis dažniau vertina kūrinius su išskirtiniu vizualiniu stiliumi. Net „Laukinukė Roz“ pasižymi tapybos efektu, o „Sraigės memuarai“ ir „Volisas ir Gromitas“ naudoja stop kadrų animaciją.
Režisierius Gints Zilbalodis kuria kompiuterinę animaciją, bet tai daro kitaip. Jo pirmasis pilnametražis filmas „Tolyn“ (Away) buvo beveik vieno žmogaus projektas – jis pats dirbo prie visų kūrybinių ir techninių aspektų.
Nors „Srovė“ jau buvo kuriama su komanda, tai vis tiek išlieka 100% autorinis projektas – režisierius dalyvavo visame procese: nuo animacijos iki montažo ir muzikos. Naudodamas nemokamą „Blender“ programą, jis sukūrė vizualiai įspūdingą ir emociškai stiprų filmą, kuris tapo pasauliniu hitu po premjeros Kanuose.
Tai įkvepiantis įrodymas, kad talentingas žmogus, turėdamas ribotus išteklius, gali sukurti filmą, konkuruojantį su didžiųjų studijų kūriniais.
2. „Srovė“ – tai žmogiška istorija be žmonių
Animaciniuose filmuose gyvūnai dažniausiai vaizduojami kaip antropomorfiniai personažai – jie kalba, elgiasi kaip žmonės. Tačiau Gints Zilbalodis siekė priešingai – atkurti kuo tikroviškesnį jų elgesį.
Tai netikėtai sužavėjo ne tik žmones, bet ir pačius gyvūnus – internete gausu vaizdo įrašų, kuriuose katės susidomėjusios stebi ekraną. Kiekvienas, kas turėjo katiną ar šunį, atpažins jų judesius, kūno kalbą ir elgesį.
Įdomu tai, kad net gyvūnų garsai buvo įrašyti tikri – tačiau su iššūkiais. Pavyzdžiui, katinas atsisakė miaukti į mikrofoną, todėl garsą teko užfiksuoti slaptai. Kapibara išvis nenorėjo skleisti jokių garsų, todėl ją net bandė kutenti, bet galiausiai jos balsą teko dubliuoti mažam kupranugariukui.
3. „Srovė“ – tai istorija apie draugystę ir tarpusavio pagalbą
Filmo centre – grupė atstumtų gyvūnų, kurie išmoksta bendradarbiauti ir pasitikėti vieni kitais.
Katinui kelionės pradžioje sunku prisitaikyti prie naujų sąlygų – jis nemėgsta vandens, o jo aplink vis daugiau. Tačiau būtent jis vėliau tampa pagrindiniu maisto tiekėju, žvejojančiu kitiems.
Šunys, paukščiai ir lėmūras taip pat turi savo iššūkius, bet jie mokosi dirbti kartu. Galbūt tai užuomina į žmoniją – jei net gyvūnai gali susivienyti, kodėl tai taip sunkiai sekasi žmonėms?
4. „Srovė“ – tai paslaptis, kurią galima aiškinti savaip
Filmas nepaaiškina, kodėl pasaulis užtvindytas, kodėl dingo žmonės ir ką reiškia paslaptingos katinų skulptūros. Kiekvienas žiūrovas gali susikurti savo interpretaciją.
Ar tai metafora apie klimato pokyčius? Galbūt Nojaus laivo motyvo variacija? O gal istorija apie dvasinę kelionę?
Kiekvienas gali atrasti savo prasmę.
5. „Srovė“ – tai vizualiai užburiantis pasaulis
Net jei nesate animacijos gerbėjas, „Srovė“ verta dėmesio vien dėl kvapą gniaužiančios vizualikos.
Ši istorija – ne tik nuotykis, bet ir meno kūrinys, kviečiantis sustoti ir pasigrožėti.
