„Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo kodekso (DK) 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai darbuotojo sutikimo nereikia:
- dirbami visuomenei svarbūs nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gamtos katastrofoms arba likviduoti jų padarinius;
- būtina užbaigti darbus ar pašalinti gedimus, dėl kurių didelė dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba sugestų žaliavos, produktai ar įrenginiai;
- tokie darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Taip pat skaitykite: Kiek gali tęstis nedarbingumas?
Kas yra viršvalandžiai ir kaip jie susidaro?
Pagal DK 119 straipsnio 1 dalį viršvalandžiais laikomas laikas, kai darbuotojas dirba viršydamas darbo laiko grafiką arba apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Darbo grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad darbo laiko paskirstymas būtų tolygus ir atitiktų sutartą darbo normą. Tačiau kartais viršvalandžių gali susidaryti dėl darbo organizavimo specifikos ar išskirtinių situacijų.
Suminė darbo laiko apskaita: kada sutikimas – nebūtinas?
Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžių gali atsirasti ne tik viršijant apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir viršijant darbo grafike suplanuotą konkrečios dienos darbo valandų trukmę. Pavyzdžiui, jei grafike nurodyta dirbti 6 valandas, o darbuotojas dirba 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Šiuo atveju reikia rašytinio darbuotojo sutikimo, o viršvalandžių apmokėjimas turi būti vykdomas pagal padidinto tarifo normą.
„Svarbu pažymėti, kad apskaitinio laikotarpio pabaigoje atsiradusiems viršvalandžiams, kurių susidaro laikantis grafiko, darbuotojo sutikimo nereikia, – akcentuoja Š. Orlavičius. – Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas remiantis DK 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.“
Švenčių išvakarėse papildomos darbo valandos? Kas jas apmoka?
Pagal DK 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju reikia gauti darbuotojo sutikimą, o darbas turi būti apmokėtas padidintu tarifu.
Kaip ir kur teikti sutikimą dirbti viršvalandžius?
Darbuotojo sutikimas gali būti teikiamas raštu įvairiomis formomis, pavyzdžiui, elektroniniu laišku ar trumposiomis žinutėmis, jei atitinka DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus: turi būti aiškus informacijos turinys, teikėjas, pateikimo faktas ir laikas, taip pat galimybė išsaugoti ir atsispausdinti dokumentą.
Darbdaviai, įsitikinkite, ar veiksmai teisėti
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų verčiami dirbti viršvalandžių be jų sutikimo, taip pat organizuoti darbą taip, kad viršvalandžių būtų kiek įmanoma vengiama. Jei darbuotojas atsisako dirbti viršvalandžius, darbdavys privalo ieškoti kitų darbo organizavimo sprendimų, nepažeisdamas DK normų.
VDI kanclerio raginimas: gerbkite darbuotojus ir jų teises!
„Darbuotojų sutikimas dirbti viršvalandžius yra esminė darbo santykių dalis, kuri padeda užtikrinti jų teisių apsaugą bei subalansuoti darbo ir poilsio laiką, – pažymi VDI kancleris. – Darbdaviai privalo ne tik laikytis įstatymų, bet ir gerbti darbuotojų sprendimus.“
Anot Š. Orlavičiaus, viršvalandžiai yra griežtai reglamentuoti, o darbuotojo teisė rinktis yra svarbi darbo santykių dalis. Rašytinis sutikimas dirbti viršvalandžius yra ne tik teisinė prievolė, bet ir būdas užtikrinti darbuotojų apsaugą bei darbo ir poilsio laiko balansą.
