Atviro išplanavimo namai iki šiol laikomi vienu patraukliausių sprendimų. Daugiau šviesos, mažiau sienų, didesnės erdvės pojūtis – būtent tai dažniausiai žavi įsirengiant naują būstą ar planuojant remontą. Tačiau gyvenimas retai atrodo kaip interjero žurnalo nuotrauka. Praėjus kuriam laikui paaiškėja, kad vienoje didelėje erdvėje telpa ne tik gražūs baldai, bet ir darbas, vaikų žaidimai, maisto gaminimas, poilsis bei kasdieniai pokalbiai.
Įdomu tai, kad apie papildomą zonavimą daugelis pradeda galvoti ne statydami namus, o jau juose pagyvenę. Kai namai prisitaiko prie žmonių gyvenimo, atsiranda poreikis, apie kurį iš pradžių net nesusimąstoma – norisi aiškiau atskirti skirtingas veiklas, bet kartu išsaugoti tą erdvės lengvumą, dėl kurio ir buvo pasirinktas atviras išplanavimas.
Problema dažniausiai slypi ne kvadratiniuose metruose
Kai namuose pasidaro ankšta, pirmoji mintis dažnai būna ta pati – gal reikėjo daugiau kambarių. Tačiau praktika rodo, kad nepatogumų priežastis dažnai visai kita.
Pagalvokite apie įprastą darbo dieną. Vienas šeimos narys dalyvauja nuotoliniame susitikime, virtuvėje verda pietūs, vaikai stato bokštą iš kaladėlių, o šuo kiekvieną kartą nubėga prie durų išgirdęs skambutį. Nė viena iš šių situacijų nėra problema savaime. Tačiau kai jos vyksta vienoje bendroje erdvėje, tampa sunku susikaupti ir pailsėti.
Būtent todėl vis dažniau kalbama ne apie didesnius namus, o apie protingesnį jų planavimą. Kartais pakanka aiškiau atskirti skirtingas zonas, kad kasdienybė taptų gerokai patogesnė, nors namų plotas nepasikeičia nė vienu kvadratiniu metru.
Vizualiai atskirti erdves – dar nereiškia išspręsti problemą
Pirmiausia dažniausiai imamasi paprasčiausių sprendimų. Svetainę nuo valgomojo atskiria sofa, atsiranda aukštesnė lentyna, didelis augalas ar dekoratyvinė sienelė. Tokie sprendimai tikrai padeda sukurti aiškesnę kambario struktūrą, todėl interjeras atrodo tvarkingesnis.
Vis dėlto po kurio laiko paaiškėja, kad vizuali riba ne visada reiškia didesnį komfortą. Lentyna nesumažins triukšmo, sofa nesulaikys iš virtuvės sklindančių kvapų, o aukšta spintelė gali užstoti dalį natūralios šviesos. Kitaip tariant, erdvė atrodo padalyta, tačiau kasdieniai įpročiai beveik nepasikeičia.
Todėl prieš renkantis sprendimą verta savęs paklausti ne „kaip atrodys interjeras?“, o „kas šiandien labiausiai trukdo gyventi?“. Atsakymas dažnai padiktuoja visai kitokį sprendimą nei iš pradžių buvo planuota.
Kai norisi daugiau privatumo, bet nesinori uždaryti namų
Viena didžiausių atviro išplanavimo vertybių yra natūrali šviesa. Dėl šios priežasties daugelis vengia statyti papildomas sienas, net jei privatumo akivaizdžiai trūksta.
Čia ir slypi priežastis, kodėl stiklo pertvaros pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo gyvenamuosiuose namuose. Jos leidžia sukurti atskiras funkcines zonas, tačiau neužgožia šviesos ir nepalieka uždarų, tamsių kambarių įspūdžio.
Toks sprendimas ypač pasiteisina tada, kai namuose atsiranda darbo vieta. Nuotolinis darbas iš esmės pakeitė tai, kaip naudojame savo būstą – kambarys, kuris anksčiau buvo tiesiog svetainės dalis, šiandien kelioms valandoms per dieną tampa biuru. Aiškiai atskirta darbo zona padeda lengviau susikaupti, o pasibaigus darbo dienai paprasčiau „išeiti“ iš darbo net neišėjus iš namų.
Panašiai galima atskirti virtuvę nuo poilsio zonos, sukurti jaukesnį skaitymo kampelį ar suteikti daugiau privatumo miegamajam studijos tipo bute. Svarbiausia, kad namai išlieka šviesūs ir vizualiai erdvūs.
Geriausi sprendimai dažnai gimsta ne prieš įsikraustant, o po to
Įsirengiant namus sunku numatyti visus ateities poreikius. Kartais tik po metų paaiškėja, kad darbo stalas būtų patogesnis kitoje vietoje, vaikai užima daugiau erdvės nei planuota, o virtuvės ir svetainės ribos galėtų būti aiškesnės.
Tokiose situacijose standartiniai sprendimai ne visada tinka. Skirtingas lubų aukštis, nišos, laiptai ar nestandartiniai matmenys reiškia, kad pertvara turi prisitaikyti prie namų, o ne namai prie pertvaros.
Būtent todėl verta rinktis individualų užsakymą, leidžiantį pritaikyti stiklo pertvarą konkrečiai erdvei. Tuomet galima numatyti ne tik tikslius matmenis, bet ir pasirinkti stiklo tipą, profilių spalvą, durų varstymo kryptį ar kitus sprendimus, kurie kasdienybėje pasirodo kur kas svarbesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Dažnai geriausias interjero sprendimas yra tas, kurio svečiai net nepastebi. Jis tiesiog atrodo taip, lyg visada būtų buvęs namų dalis.
Prieš priimdami sprendimą savaitę tiesiog stebėkite savo namus
Jeigu svarstote apie erdvių zonavimą, neskubėkite iš karto rinktis konkretaus sprendimo. Pirmiausia kelias dienas sąmoningai stebėkite, kaip iš tikrųjų gyvenate savo namuose.
Kur dažniausiai susikerta skirtingos veiklos? Kur labiausiai trūksta ramybės? Kurioje vietoje nuolat kaupiasi daiktai? Galbūt problema visai ne ten, kur atrodė iš pirmo žvilgsnio.
Tokia paprasta „namų stebėjimo savaitė“ dažnai leidžia priimti geresnį sprendimą nei valandų valandas naršant interjero nuotraukas. Gražūs namai svarbūs, tačiau patogiausi tampa tie, kurie prisitaiko prie kasdienio gyvenimo, o ne verčia kasdien prisitaikyti prie jų.
