Sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, ypač krepšinis. Lietuviai 1937 metais laimėjo antrąjį Europos krepšinio čempionatą istorijoje, o po dviejų metų – 1939 m. čempionų titulas buvo apgintas. Nieko keisto, kad krepšinis mūsų šalyje dažnai įvardijamas kaip antroji religija. Net ir esant dešimt metų be iškovotų medalių, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynės ne tik suburia daugybę žiūrovų, bet ir didina bendruomeniškumo jausmą.
Tokio didelio įsitraukimo kaip krepšinyje nėra kitoje sporto šakoje, tačiau galima matyti, kaip nušvinta Lietuvos padangė, kai profesionalūs sportininkai garsina mūsų mažos šalies vardą pasaulyje. Rūtos Meilutytės, Mykolo Aleknos ir kitų sportininkų aukso medaliai ypač pakelia pasididžiavimo jausmą, socialiniame tinkle „Facebook“ galima matyti plūstančias palaikymo ir džiaugsmo žinutes. Atrodo, jog po skambių pergalių pasimiršta visos šalies problemos ir vieni kitiems tampame mažieji broliai ir seserys.
Pasižiūrėkime iš arčiau, kaip sportas vienija lietuvius, kurioms pergalėms ir pasiekimams skiriamas didžiausias dėmesys. Nepamiršti reikia masinių renginių, kurie susilaukia vis daugiau ir daugiau dėmesio – apie visa tai plačiau pakalbėsime šiame tekste.
Krepšinis – antroji religija
Kauno „Žalgiris“ neretai įvardijamas kaip visos Lietuvos komanda ir tai atsispindi per Eurolygos rungtynes, kuomet pastaruosius kelerius metus beveik visuomet būna išparduoti visi bilietai. Daliai žmonių apsilankyti Eurolygos rungtynėse yra prestižas, tačiau daugumai – bendruomeniškumas. Sukuriama atmosfera ne tik perduoda energiją žaidėjams, bet ir leidžia atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką su draugais bei šeimos nariais.
2025-26 m. sezono Eurolygos rungtynes „Žalgiris“ namuose žais spalio 3 d. prieš Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahce“. Simboliška, jog pirmosios „Žalgirio“ rungtynės namuose bus prieš ypač mylimą Š. Jasikevičių. Įdomu tai, jog naujuoju „Žalgirio“ vyriausiu treneriu tapo ilgametis Š. Jasikevičiaus asistentas – Tomas Masiulis.
Iki šių rungtynių dar likus savaitei laiko, buvo pranešta, kad nebėra laisvų bilietų. Tai tik parodo, kaip lietuviai myli šią sporto šaką ir koks yra didelis bendruomeniškumo jausmas. Iš viso šiame sezone „Žalgiris“ namuose sužais 19 rungtynių ir didelė tikimybė, jog visose bus išparduoti visi bilietai. Pilną „Žalgirio“ komandos tvarkaraštį Eurolygoje galima rasti CBet.lt svetainėje.
Vilniaus „Ryto“ palaikymas
Ne tokį masinį, bet ne ką mažesnį bendruomeniškumą rodo kitos krepšinio komandos palaikymas. Vilniaus „Ryto“ sirgaliai Lietuvoje sukūrė nematytą reiškinį – ištikimiausi žiūrovai arenoje stovi nuo pirmos iki paskutinės rungtynių sekundės. Visą šį laiką yra skanduojami palaikymo žodžiai ir užvedinėjama arena, kad įsitrauktų kuo daugiau žiūrovų. Unikalu yra tai, jog arenoje stovi ne tik vadinamieji „ultros“, bet didžioji dalis į areną susirinkusių žmonių.
Pradžioje tai buvo neįprasta – arenoje atsistoję žmonės uždengdavo nugaroje esantiems žiūrovams vaizdą, tačiau su kiekvienomis rungtynėmis stovinčių atsirasdavo vis daugiau ir daugiau. Dabar visi žino, kad einant į „Ryto“ rungtynes sėdėti nebus kada. Su tokiu palaikymu susikūrė bendruomenė, kuri save laiko Vilniaus „Ryto“ šeima.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės palaikymas
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės palaikymas neturi tokio „ultrų“ įsitraukimo kaip „Žalgirio“, ar „Ryto“ rungtynėse, tačiau kai žaidžia rinktinė, pasijaučia masiškumas. Lietuvos miestų baruose, parkuose ir kitose viešose vietose renkasi šimtai ar net tūkstančiai žmonių, kad galėtų žiūrėdami per ekraną palaikyti lietuvius. Unikalu stebėti tai, kaip rungtynes vykstančias kitoje šalyje, lietuviai palaiko skanduodami, plodami ir kurdami atmosfera patys sau. Pergalės vienija, pralaimėjimai liūdina, tačiau bendruomeniškumo jausmas rungtynių metu – beribis.
Sporto klubai ir mažesnės bendruomenės
Atkreipti dėmesį reikia ne tik į didžiuosius Lietuvos krepšinio klubus, bet ir į mažiau populiarumo turinčias komandas. Mažesniuose miesteliuose tokio masiškumo kaip „Žalgirio“ rungtynėse tikrai nėra, tačiau čia kiekvienos rungtynės yra vietinė šventė. Futbolas, tinklinis, rankinis ar tas pats krepšinis – mažesniuose miesteliuose tai turi visai kitokį jausmą, kadangi čia susirenka vieni kitus pažįstantys žiūrovai, kurie kuria gerą nuotaiką ne tik sau, bet ir komandai.
Socialinė integracija per sportą
Didieji sporto renginiai nėra tik pramogos forma. Galima puikiai matyti, kaip profesionalūs sporto klubai Lietuvoje vykdo socialinę integraciją. Į rungtynes yra kviečiami vaikai, kuriems tai galimybė ne tik pamatyti savo idealus, bet dar labiau susipažinti su sportu ir jo nauda. Sportas ugdo komandinį darbą, draugystę ir discipliną, todėl dar nuo mažų dienų vaikai yra kviečiami į įvairius sporto būrelius.
Sporto renginiai padeda įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes – čia jiems suteikiamas papildomas dėmesys, stengiamasi integruoti į visuomenę. Dažna sporto siunčiama žinutė – lygybė.
Masiniai sporto renginiai
Vilniuje organizuojamas kasmetinis maratonas kiekvienais metais pritraukia vis didesnį dalyvių skaičių. Tikrai ne kiekvienam norisi bėgti miesto gatvėmis, tačiau pats renginys leidžia jaustis bendruomenės dalimi. Tikrai ne visi bėga pilną maratoną – didžioji dalis bėga mažesnius atstumus, bet renginio siunčiama žinutė ir nėra nubėgtas kilometrų skaičius. Būvimas kartu, sporto skatinimas yra tai, kas leidžia tokiems renginiams klestėti.
Tokių bėgimo renginių per metus būna ne vienas ir ne du – vis didesnis dėmesys skiriamas ir kitoms sporto šakoms, vis daugiau žmonių apsilanko miestų šventėse, kurios populiarios mažesniuose miesteliuose. Sporto renginys „Olimpinė diena“ kiekvienais metais leidžia išbandyti daugybę sporto šakų, susitikti ir nusifotografuoti su geriausiais šalies sportininkais-olimpiečiais.
Masiniai sporto renginiai nėra tik varžybos, tai šventės, kur susitinka įvairios socialinės grupės. Tokiuose susibūrimuose yra kuriamas vienybės jausmas. Didėjantis dalyvių skaičius rodo, kad lietuviai laisvėja, tampa atviresni ir pradeda dažniau jungtis į skirtingas bendruomenes. Jeigu tam tikros temos šalyje mus priešina, tai sportas yra jungiamoji gija.
