būvis.lt autoriai
Karolina Puodžiūtė
Esu draugiškas ir linksmas žmogus, kuris mėgsta dalintis patarimais ir patirtimi su maisto gamyba besidominčiais žmonėmis. Nebijau eksperimentuoti su ingredientais ir skoniais. Dažnai kuriu savo originalius receptus ir dalinuosi jais.
Andris Veinbaums
Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.
skaniai.ir.lengvai
Tasty & Easy | Lengvi, daug laiko nereikalaujantys receptai. Maisto apžvalgos.
Sodininkė Irena
Dabar Irena yra gerbiamas sodo konsultantas, rašanti straipsnius apie sodo ir daržo priežiūrą ir aktyviai dalyvauja renginiuose. Jos svajonė - kada nors parašyti savo knygą, kurioje ji galėtų pasidalinti savo išmintimi su pasauliu.
Babaužiuko virtuvėlė
Paprastas, jaukus, kasdienybę virtuvėje palengvinantis blog'as.
Būvis.lt
Neužduodame klausimų, o į juos atsakome. Sudėtingus dalykus paaiškiname paprastai ir aiškiai.
Kviečiu į virtuvę
Kviečiu jus Į savo virtuvę, kur kais keptuvės, kunkuliuos puodai ir virs gyvenimas.
Rūta
Dalinuosi apie tai, ką žinau.Aš ieškau ne daug skaitytojų, o tam tikro skaitytojų skaičiaus - Juan Goytisolo
Stasys Butvydas
Aistringas keliautojas ir rašytojas, kuris ne tik ištyrinėja pasaulio gamtos grožį, bet ir įsigilinęs į žmonių ir kultūrų praeitį. Jo susidomėjimas istorija suteikia dar gilesnį supratimą apie vietas, kurias jis lanko, ir suteikia papildomos vertės jo straipsniams ir nuotraukoms.
Vieno šaukšto istorija
Prancūziški putėsiniai tortai ir desertai pagal individualius užsakymus. Susisiekite socialiniuose tinkluose. Arba: +370 610 05440 | ebileviciute@gmail.com
paprastai_su_karolina
NORMALIŲ ŽMONIŲ INFLUENCERĖ👌gamink👩🏻🍳sodink👩🏻🌾augink💚
Kęstutis Kilkus
Kęstutis Kilkus (g. 1947 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos geografas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, akademikas.
Vida Ska
Aistringas virtuvės entuziastas, mėgstantis eksperimentuoti su naujais receptais ir kurti gardžius patiekalus, kurie džiugina tiek skonį, tiek akis.
Jonas Augustauskas
Biologas Jonas Augustauskas iš įdomių fotografijos darbų žinomas daugeliui gamtos bičiulių. Vyras gamtos fotografijos baruose išmynęs platų taką. Jo nuotraukomis iliustruota keliasdešimt įvairių leidinių, o autorinė fotoknyga „Vabzdžių pasaulyje“ šiandien jau tapusi bibliografine retenybe. Konkurse „Gintarinis žaltys 2011“ net dviejose nominacijose – „Gamtos akimirka“ ir „Kiti gyvūnai“ – gamtininko darbai pripažinti geriausiais, dar bene dešimt nuotraukų atrinktos į antrąjį „Lietuvos laukinės gamtos fotografijos“ albumą.
Rimantas Repečka
Repečkà Rimantas lietuvių biologas ichtiologas. Dr. (biomed. m.; biol. m. kand. 1986). 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1975–2013 dirbo Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute (iki 1989 Zoologijos ir parazitologijos, 1989–2010 Ekologijos institutas), 1994–2010 Jūros ekologijos laboratorijos vadovas. Stažavo Danijoje, Švedijoje. Mokslinio darbo svarbiausi tyrimai – žiobrio ir karšio morfofiziologinių požymių sezoninė ir amžinė dinamika, žuvų populiacijų struktūra, dinamika, praeivių žuvų migracijos Baltijos jūroje, Kuršių ir Kauno mariose ekologija, žuvų išteklių racionalus naudojimas Baltijos jūroje, kasmetiniai sugavimo limitų skaičiavimai, gaudymo kvotų pagrindimas. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Svarbiausios knygos (su kitais): Lietuvos žuvys. Baltijos jūros žuvys (1998), Lietuvos žuvys. Gėlavandenės žuvys (1998), Baltijos lašiša Lietuvoje (2000), Klaipėdos uostas (2000), Lietuvos retosios žuvys (2002), Baltijos jūros aplinkos būklė (2003). Lietuvos mokslo premija (2006, su kitais).
Algirdas Gerulaitis
Geruláitis Algirdas Kazimieras 1933 07 14Vilkija (Kauno apskr.), lietuvių zoologas. Dr. (biomed. m.; biol. m. kand. 1971). 1959 baigė Vilniaus universitetą. 1959–95 dirbo Ekologijos institute (iki 1989 Zoologijos ir parazitologijos institutas), 1983–89 Ichtiologijos laboratorijos, 1990–95 Jūros ekologijos laboratorijos vedėjas. Tyrė Kuršių ir Kauno marių sterko ir ešerio biologiją, nustatė ekologinių sąlygų ir žūklės įtaką jų generacijų produktyvumui. Parengė priemonių, kaip efektyviai naudoti šių žuvų verslinius išteklius Kuršių ir Kauno mariose. Organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų Lietuvoje, Kaliningrado srityje ir kitur. Paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių.
Juozas Blažys
Juozas Blažys (1890–1939) – pirmasis tarpukario Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Nervų ir psichikosligų katedros vedėjas, prorektorius. 2004 m. paminėtas šio neeilinio žmogaus 65-osios mirties metinės. Tai buvo didelės erudicijos mokslininkas, iškili asmenybė. Parašė psichiatrijos vadovėlį „Įvadas į psichiatriją“, monografiją-studiją „Tolerancija, kaip kultūros principas“, apie 100 straipsnių publikuota „Medicinoje” ir įvairiuose to meto žurnaluose. Jo mintys apie psichiatrijos mokslą aktualios ir dabar. Profesorius domėjosi įvairiomis psichozių atsiradimo priežastimis, analizavo alkoholines,somatogenines psichozes, domėjosi ir dirbo teismo psichiatrijos, karo ekspertizės, paveldėjimo ir iki šiol prieštaringai vertinamos eugenikos srityje. Juozas Blažys gimė Šiauliuose. 1914 m. baigęs Peterburgo karo medicinos akademiją, dirbo įvairiose Rusijos karo ligoninėse. Į Lietuvą grįžo 1918 m. Pradėjo dirbti Tauragės psichiatrijos ligoninėje, pradžioje – skyriaus vedėju, vėliau direktoriumi, kartu dirbo ir Tauragės apskrities gydytoju. 1920–1921 m.skaitė psichiatrijos kursą Aukštuosiuose kursuoseKaune. 1924 m., įkūrus Lietuvos universitetą, buvo išrinktas Nervų ir psichikosligų katedros vedėju. 1935 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1938 m. Juozas Blažys paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto prorektoriumi. Prof. Juozas Blažys vystė švietėjišką veiklą: rašė straipsnius apie psichohigieną, alkoholio, rūkymo neigiamą įtaką paveldimumui, rūpinosi, kaip pagerinti lietuviškąjį genotipą.
Rimgaudas Jurgaitis
Mėgstu gamtą, laisvalaikį stengiuosi leisti aktyviai. Dabar su komanda kuriame platformą, kuri atrakintų Lietuvos turistams ir užsieniečiams Lietuvos upių grožį, palengvindama baidarių rezervacijos procesą.
Vincas Čepinskis
Vincas Čepinskis (1871 05 03 - 1940 08 22) lietuvių chemikas ir fizikas, valstybės veikėjas. Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje.
Antanas Grigelis
Grigẽlis Antanas 1929 05 19Švendubrė (Alytaus apskr.) 1995 07 04Słupsk (Lenkija; palaidotas Vilniuje), lietuvių zoologas hidrobiologas. Habil. dr. (biomed. m.; biol. m. dr. 1986). 1956 baigė Vilniaus universitetą. Tyrė mažašeres žieduotąsias kirmėles oligochetus, kitas Lietuvos ežerų zoobentosą sudarančias gyvūnų grupes. Parašė apie 10 knygų (su kitais), svarbiausios: Žuvininkystė (1967), Lietuvos ežerų hidrobiologiniai tyrimai (1975), Dusios, Galsto, Šlavanto ir Obelijos ežerų hidrobiologiniai tyrimai (1977), Veršiuko ežero (Prienų rj.) kompleksiniai tyrimai (su V. Sukacku, 1977).
Vincentas Urbonas
Vincentas Kazys Urbonas (1934 m. birželio 27 d. Gudeliuose, Marijampolės apskrityje – 2008 m. vasario 3 d. Vilniuje) – Lietuvos botanikas mikologas, habilituotas mokslų daktaras.
Vytautas Logminas
Vytautas Vladislovas Logminas (g. 1932 m. sausio 28 d. Porai, Širvintų valsčius -- 2018 m. liepos 22 d. Vilniuje) – Lietuvos ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras.
lankytinos-vietos.com
LankytinosVietos komandą sudaro kelionių ekspertai ir rašytojai, asmeniškai aplankę didžiąją dalį pristatomų objektų. Dalijamės savo įspūdžiais ir praktiniais patarimais, kaip pasiekti norimas vietas, kur rasti nakvynę ar pailsėti.
Česlovas Kudaba
Kùdaba Česlovas 1934 07 24Kabilninkas (nuo 1964 Naročius) 1993 02 19 Vilnius, lietuvių geografas, politikas. Habil. dr. (fiziniai m.; geogr. m. dr. 1972). Kovo 11 Akto signataras. Tyrė Lietuvos reljefą: išnagrinėjo ledyno pakraštinių darinių morfologinę sudėtį, skulptūrines makroformas, kampinius moreninius masyvus ir dubumines glaciodepresijas, iškėlė naują ledyninės kilmės dubaklonių (rinų) susidarymo koncepciją. 1993 už kraštotyrinių monografijų ciklą apdovanotas J. Basanavičiaus, 1994 (po mirties) už nuopelnus ekologijos ir gamtosaugos srityje V. Adamkaus premija. 1997 įsteigta Č. Kudabos vardo premija. Paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių publicistinių straipsnių iš geografijos, aplinkosaugos, kraštotyros, kitais kultūros klausimais.
Levas Tolstojus
Levas Nikolajevičius Tolstojus, grafas (rus. Лев Николаевич Толстой; 1828 m. rugsėjo 9 d. – 1910 m. lapkričio 20 d.) – rusų rašytojas, eseistas, dramaturgas ir filosofas, realistinės fantastikos meistras ir vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Levas Tolstojus geriausiai žinomas dėl savo dviejų ilgiausių kūrinių „Karas ir taika“ (1865–1869) ir „Anna Karenina“ (1875–1877), kurie paprastai laikomi vienais geriausių kada nors parašytų romanų. Karas ir taika daugeliui skaitytojų ir kritikų iš esmės apibrėžia šią formą. Tarp trumpesnių Tolstojaus kūrinių „Ivano Iljičiaus mirtis“ (1886) paprastai priskiriama prie geriausių novelės pavyzdžių. Levas Tolstojus taip pat išgarsėjo kaip moralės ir religijos mokytojas. Jo doktrina apie nesipriešinimą blogiui turėjo didelę įtaką Gandžiui.
Giedrius Daniulaitis
Daniuláitis Giedrius Juozas 1938 03 05Kaunas 2003 04 10Kaunas, lietuvių architektas. Dr. (hum. m.; architektūros m. kand. 1974). 1960 baigė Kauno politechnikos institutą. 1960–61 Jonavos rj. vyriausiasis architektas, projektavimo grupės vadovas. 1962–2003 dirbo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros institute, nuo 1996 ir dėstė Kauno technologijos universitete; docentas (1996).
Geoffrey Zakarian
Restauratorius, televizijos laidų vedėjas, televizijos projektų autorius, gamybos vadovas.
Petras Tarasenka
Petras Tarasenka (1892 m. gruodžio 19 d. Karališkiuose, dab. Anykščių raj. – 1962 m. gegužės 17 d. Kaune) – Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas. Gimęs kilusių iš sentikių valstiečių šeimoje, 1918–1919 m. studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute, klausė žymaus rusų archeologo A. Spicyno paskaitų. Dar vaikystėje sužavėtas žmonių pasakojimų, padavimų, susidomėjo senove. Tarnaudamas kariuomenėje ir išėjęs į atsargą 1925–1936 m. kasinėjo įvairius archeologinius paminklus, darė reljefinę jų fiksaciją, piliakalnių topografinius planus, tapo nepralenktu iki šiol archeologijos mokslo populiarintoju.
Vaida Lukošiutė - Lukoševičienė
❤️Užpildykit savo širdį gerais dalykais. Tai geriausias būdas apsaugoti save nuo blogio...
Jonas Kvedaras
Gimė 1874-08-07 Gruzdžių valsčiuje, mirties data nežinoma. Gydytojas, švietėjas. Nuo 1919 dirbo Šiaulių apskrities gydytoju. 1926-1928 Šaukėnų ligoninės vedėjas, leido knygeles mokykloms. Knygų „Maistas ir valgių gaminimas“ (1925), "Ligonių priežiūra" (1926), „Kaip sveikatą saugoti“ (1930) autorius.
