Rudenį gamta dosniai dovanoja tai, ką daugelis įpratę išmesti ar sudeginti – nukritusius lapus. Patyrę daržininkai žino: tai tikras auksas jūsų daržui. Tinkamai panaudoti, lapai atgaivina dirvą, praturtina ją mineralais ir organinėmis medžiagomis, o derlius tampa gausesnis, sultingesnis ir atsparesnis ligoms.
buvis.lt dalijasi patarimais, kaip paprastus nukritusius lapus paversti nemokamu ir itin naudingu tręšimu.
Kodėl lapai naudingi dirvai?
Nukritę lapai – tikra gamtos dovana daržininkui. Jų teikiama nauda daugialypė:
- Dirvos praturtinimas organika. Lapai pamažu suyra ir virsta humusu – natūraliu kalio, fosforo, kalcio ir magnio šaltiniu, būtinu daržovių, uogų bei vaisių augimui.
- Dirvos struktūros gerinimas. Lapų humusas daro žemę puresnę ir lengvesnę, todėl šaknys geriau kvėpuoja, o augalai greičiau pasisavina vandenį ir maistines medžiagas. Tai ypač naudinga sunkiai, molingai dirvai.
- Natūrali mulčia. Lapų sluoksnis darže sulaiko drėgmę, saugo dirvą nuo perdžiūvimo ir staigių temperatūros svyravimų.
- Apsauga nuo piktžolių. Mulčiuoti lapai sudaro savotišką „antklodę“, kuri stabdo piktžolių dygimą.
- Dirvos mikrofloros gerinimas. Skaidydamiesi lapai sudaro palankią terpę naudingiems mikroorganizmams ir sliekams.
- Taupymas. Lapai gali pakeisti brangias organines ar mineralines trąšas.
- Ekologinė nauda. Vietoje deginimo, kuris teršia orą, grąžinate lapus gamtai – tai saugi ir naudinga perdirbimo forma.
Kaip lapus paversti trąšomis
Gamta seniai parodė idealų mechanizmą: miške derlinga žemė susiformuoja iš kasmet krentančių lapų, kurie palaipsniui virsta humusu, prisotintu maistinių medžiagų. Panašiai galima tręšti ir daržą.
Pats paprasčiausias būdas – tolygiai paskleisti lapus ant lysvių 10–15 cm sluoksniu. Rudenį ir žiemą jie pamažu suirs, o pavasarį gausite purią, lengvą masę, kurią beliks perkasti su žeme. Šis metodas dar vadinamas „tinginiu kompostavimu“, nes nereikia nei specialių duobių, nei papildomos priežiūros.
Kaip sustiprinti lapų trąšų poveikį
Norėdami gauti geriausią rezultatą, laikykitės kelių svarbių taisyklių:
- Nenaudokite ligotų lapų, ypač vaismedžių, kad neperneštumėte grybelinių infekcijų į dirvą.
- Stambius lapus (pvz., riešutmedžio, klevų) susmulkinkite – taip jie greičiau suirs.
- Nedėkite per storo sluoksnio tarpueiliuose – be oro prieigos lapai gali susispausti ir sudaryti tankią plutą.
Dažniausiai užduodami klausimai:
1. Kokie lapai tinka tręšimui labiausiai?
Tinka beveik visi sveiki lapai: beržų, liepų, klevo, obelų, kriaušių. Venkite ligotų ar pelėsiu aptrauktų, nes jie gali užkrėsti dirvą.
2. Ar reikia lapus smulkinti?
Smulkinimas pagreitina irimą, ypač kietesnių lapų (riešutmedžio, ąžuolo, klevo). Smulkinti galima žoliapjove ar paprasčiausiai kapojant kastuvu.
3. Ar galima lapus užkasti į žemę iškart?
Galima, bet geriau palikti juos paviršiuje kaip mulčią, kad jie pamažu suirtų. Užkasti verta tik pavasarį, kai lapai jau pradėję irti – tuomet jie greičiau virsta humusu.
4. Kiek laiko lapai suyra?
Priklausomai nuo medžio rūšies ir oro sąlygų, lapai virsta humusu per 6–12 mėnesių. Smulkinti lapai suyra greičiau – kartais jau per pusmetį.
5. Ar lapai gali pakeisti visas trąšas?
Lapų humusas puikiai gerina dirvą, tačiau pilnavertėms daržovių ir vaisių trąšoms gali prireikti papildomo komposto ar pelenų, ypač jei siekiate gausaus derliaus. Lapai – puikus pagrindas, bet ne vienintelis maisto šaltinis.
