Kiaulpienė yra valgoma, tačiau daugelis nesuvokia, kad jos šaknys yra tikrasis lobis

Kiaulpienės – tai ne tik pavasario pievų puošmena, bet ir vertingas augalas, turintis daugybę naudingų savybių žmogaus organizmui. Liaudies medicinoje jos naudojamos jau šimtmečius, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtina jų teigiamą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, kiaulpienių arbata gali padėti gerinti virškinimą, valyti kepenis ir stiprinti imunitetą, o šaknų nuoviras veikia kaip natūralus diuretikas.

Be gydomųjų savybių, kiaulpienės puikiai tinka ir kulinarijoje: iš jų lapų gaminamos sveikos salotos, o žiedai virsta skania kiaulpienių uogiene ar sirupu. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip šis paprastas augalas gali praturtinti jūsų mitybą ir tapti natūraliu sveikatos šaltiniu.

Kiaulpienių arbata

Norintiems atsikratyti toksinų ir numesti svorio puikiai tinka geltona, gydomoji kiaulpienių arbata. Ji pasižymi švelniu diuretiniu ir vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl švelniai valo inkstus ir žarnyną. Nervingoms sistemoms taip pat teigiamai veikia. Kiaulpienių arbata, paruošta iš žiedynų, veikia raminančiai.

Arbatos iš žiedynų paruošimas:

• Reikalingos priemonės: 100 g žiedų, 300 ml vandens, cukrus arba medus.
• Paruošimas: Atrinkti žiedai nuvalomi nuo vabzdžių ir šiukšlių, tuomet žiedlapiai dedami į arbatinuką. Užpilama verdančiu vandeniu ir palaikoma maždaug 3 minutes. Pagal skonį galima pridėti medaus arba cukraus.

Kiaulpienės yra itin naudingos, nes jos gausios magniu, geležimi, fosforu, kaliu, inulinu, vitaminu A ir C, kas ypač svarbu pavasariniam vitaminų trūkumui.

Kiaulpienė

Kiaulpienės kulinarijoje

Kiaulpienių vartojimas virtuvėje tampa vis populiaresnis. Šis augalas neturi nuodingų medžiagų, todėl visi jo tipai tinkami maistui. Daugelyje šalių kiaulpienės auginamos specialiai įvairiems patiekalams ir gydoms priemonėms ruošti. Naudojami jų lapai, geltoni žiedynai bei šaknys.

Lapai ir žiedynai dažnai virsta uogiene, vynu, užpiltinėmis, taip pat dedami į salotas ir sriubas. Vakarų Europos šalyse iš jų gaminamas žaliasis pesto padažas.

Kiaulpienių uogienė

Vienas populiariausių Lietuvoje patiekalų – kiaulpienių uogienė. Jos skonis primena medų su lengva rūgštele ir laukinių žolelių aromatu. Receptai įvairūs: į uogienę dažnai dedama citrusinių vaisių, citrinos, apelsino, įvairių riešutų, mėtos ar imbiero.

Dėl visų šių savybių kiaulpienės nėra tiesiog augalas, jos yra sveikatos šaltinis, nes padeda detoksikuoti organizmą ir stimuliuoja širdies bei kraujagyslių sistemą. Daugelyje šalių jos auginamos specialiose plantacijose. Кiaulpienių sultys padeda laktacijai, o jų šaknų ekstraktas naudojamas gydant įvairias ligas, pavyzdžiui, blužnies ir kasos negalavimus.

Be to, kiaulpienėse yra daug antioksidantų, naudingų nuo diabeto ir vėžio. Kiaulpienės prisideda prie svorio reguliavimo, pagerina virškinimą ir imuninės sistemos veiklą. Kiaulpienių šaknų milteliai naudingai gydant žaizdas, nudegimus ir opas. Kiaulpienių gėlių nuoviras padeda nuo nemigos ir hipertenzijos, o mėginiuose gausu magnio, kuris stiprina nervus ir širdį, taip pat didina kraujo hemoglobino lygį.

Kiaulpienės yra sveikos gyvensenos dalis, galinti pridėti natūraliai saldaus skonio ir vaistažolių naudą jūsų dienos racione.