Sveikata
Kodėl man visada karšta?
Karštis gali būti varginantis, ypač jei nežinote – kaip atsivėsinti. Jei jaučiate karščiavimo, šaltkrėčio, silpnumo ar kitų simptomų – kreipkitės į gydytoją.
Atminkite, kad svarbu gerti daug skysčių, vengti perkaitimo ir dėvėti tinkamus drabužius. Jei jaučiatės karštai – imkitės veiksmų, kad atsivėsintumėte ir jaustumėtės geriau. Karštį „iššaukia” labai įvairios priežastys. Jas ir aptarsime.
Medicininės priežastys
Įvairios medicininės priežastys gali iššaukti nuolatinį karštį.
• Hipertiroidizmas. Tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Tai gali sukelti įvairius simptomus: įskaitant karščio pojūtį, prakaitavimą, svorio kritimą, nerimą ir širdies plakimų dažnėjimo jausmą.
• Menopauzė. Moterys menopauzės metu gali patirti karščio bangas ir prakaitavimą. Tai sukelia hormonų lygio svyravimai.
• Infekcijos. Kai kurios infekcijos, tokios kaip gripas ar šlapimo takų infekcija – gali sukelti karščiavimą.
• Žemas cukraus kiekis kraujyje. Žemas cukraus kiekis kraujyje – gali sukelti įvairius simptomus: įskaitant prakaitavimą, drebulį ir silpnumą.
• Vaistai. Kai kurie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., karščio pojūtį ar prakaitavimą.
Ne medicininės priežastys
Žinoma, kad nuolatinį karštį gali sukelti ir ne medicinės kilmės priežastys.
• Aplinka. Jei aplinka karšta ir drėgna – jums gali būti karšta, net jei nesate fiziškai aktyvus.
• Apranga. Jei dėvite daug sluoksnių arba šiltus drabužius – jums gali būti per karšta.
• Fizinis aktyvumas. Jei užsiimate fizine veikla – kūnas gamina šilumą, todėl jums gali būti karšta.
• Psichologiniai veiksniai. Stresas, nerimas ir depresija – gali sukelti prakaitavimą ir karščio pojūtį.
Ką daryti, jeigu man visada karšta?
Jei jaučiate nerimą dėl savo sveikatos – kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali padėti nustatyti karščio pojūčio priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
Jei karščio pojūtis nesusijęs su medicinine būkle – galite išbandyti keletą dalykų, kad atsivėsintumėte.
- Gerkite daug vėsaus vandens ar elektrolitų gėrimų;
- Dėvėkite lengvus, laisvus drabužius;
- Praleiskite laiką vėsioje, su oro kondicionieriumi, patalpoje;
- Naudokite ventiliatorių, kad oro srautas cirkuliuotų aplink jus;
- Mėgaukitės vėsiu dušu;
- Venkite kofeino ir alkoholio. Jie sukelia dehidrataciją;
- Valgykite lengvą maistą;
- Atsipalaiduokite ir venkite streso.
Jei karščio pojūtis nepraeina ar lydi kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas ar silpnumas, – kreipkitės į gydytoją.
Atminkite, kad tai tik bendra informacija ir negali pakeisti medicininės pagalbos. Jei nerimaujate dėl savo sveikatos – visada kreipkitės į gydytoją.