Mus rasite
Lietuvos žuvis upinė Plekšnė

Flora ir fauna

Plekšnė upinė (Platichthys flesus trachurus)

Plekšnė yra jūrų žuvis. Lietuvos pakraščiuose jų aptinkamos 4 rūšys, iš kurių dažniausia yra upinė plekšnė. Plekšnės kūnas nesimetriškas – abi akys yra vienoje kūno pusėje, nes šios žuvys dugne guli ant šono – kairiojo arba dešiniojo. Šonas, ant kurio ji guli, yra baltas, nepigmentuotas, o atkreiptasis į viršų – turi akis, ir yra spalvotas.

Upinę plekšnę nuo kitų plekšnių rūšių galima atskirti iš šiurkščių kaulinių kauburėlių, kurie yra nugarinio ir analinio pelekų pamatuose, taip pat išsidėstę išilgai šoninės linijos.

Upinė plekšnė yra jūrų smiltingų pakraščių žuvis

Plekšnė upinė

Plekšnė upinė @buvis.lt iliustracija

Plekšnių gausiai yra ties Palanga, čia jos sudaro mėgstamą daugelio vasarotojų žvejybos objektą. Atsigulusi ant dugno, ji tuojau apsiberia smėliu. Jos spalva nepastovi – labai lengvai prisitaiko prie dugno spalvos. Ši plekšnė kartais toli pakyla upėmis aukštyn. Mūsų šalyje jos individų galima rasti visame Kuršių marių plote. Plekšnė užauga iki 20 – 30 cm, sveria 100 – 300 g.

Veisiasi tik sūriame vandenyje

Baltijos jūroje ji veisiasi tik gilesnėse daubose, nes ten yra sūresnis vanduo. Tokių vietų yra apie Gotlando ir Bornholmo salas, Gdansko įlankoje ir kitose vietose. Todėl plekšnė reguliariai pasitraukia nuo pakraščių ir gana toli migruoja. Jos vislumas – nuo 400 000 iki 2 000 000 ikrelių. Ikreliai smulkūs, plūduriuoja vandenyje, toli srovių išnešiojami. Tada iš ikrų išsirita mailius , o užaugusios iki 10 cm ilgio, žuvelės tampa nesimetriškos, bei virsta mažomis plekšnytėmis, kurios pradeda gyventi dugninį gyvenimą ir dideliais kiekiais veržiasi į jūros pakraščius.

YouTube player

Kuo minta upinė Plekšnė

Plekšnė minta dugno gyvūnais – moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis, taip pat kitų žuvų jaunikliais. Plekšnė žvejojama plūdine ar dugnine meškere. Geriausias laikas – nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Mūsų vandenyse upinė plekšnė gali būti gaudoma Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros pakraščiuose.

Įrankiai parenkami lengvi. Masalas – vabzdžių lervos, sliekai. Masalas turi gulėti dugne, todėl plūdine meškere gaudoma tik esant ramiam vandeniui, o paprastai – dugnine su svareliu.

Upinė plekšnė – Pleuronectes flesus, vienpusė, Plaice, Scholle, Камбала.

Skaityti toliau

Patogiausias būdas sužinoti ir pamatyti daugiau turinio - sekti mūsų Facebook“ puslapį



Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama

Dienos populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų