Mus rasite
Vandens turizmas Lietuvoje
Lietuvos vandens turizmas @būvis.lt iliustracija

Apie Lietuvą

Vandens turizmas Lietuvoje

Vienos šalys vysto architektūrinį ir istorinį turizmą, o kitos, tarp jų ir Lietuva, turi nuostabią gamtą, kuri vien iš savęs gali būti turistiniu objektu. Nors Lietuvos gamta apima daug sričių, tačiau šiame straipsnyje detaliau aprašysiu vandens turizmą. Vandens turizmas gali būti skirstomas pagal veiklas: žvejyba, poilsis, aktyvus laisvalaikis. Taip pat gali būti skirstomas pagal vietą: jūrinis arba vidinis (upės ir ežerai). Lietuvos jūros ruožas yra ganėtinai trumpas, todėl čia turime tik poilsinį turizmą. Visai kitokios tradicijos vyrauja mūsų vidinių vandenų turizme.

Ežerai

Ežeringumas Lietuvoje nėra pastovus, tą galite matyti statistikoje žemiau:

Lietuvos ežerų statistika

Lietuvos ežerų statistika

Rytų Lietuva ežerų turi daugiau, todėl tuose kraštuose ežerų turizmas yra populiaresnis, nei pavyzdžiui – upių. Tad, kaip žmonės praleidžia laisvalaikį ežeruose?

Laivai ir valtys

Jei esate buvę Trakuose, tuomet tikriausiai pastebėjote dažnai kursuojančius laivus su besidairančiais turistais. Laivą galima išsinuomoti ir Aukštaitijos ežeruose. Turistai mėgsta ežero gamtą pažinti iš laivo, nes tai yra gan patogu ir pigu.

Pastaraisiais metais įsibėgėja skaidrių baidarių punktų įvairiuose Lietuvos ežeruose. Tikra baidare tokį laivelį sunku pavadinti, nes upėje paplaukti būtų praktiškai neįmanoma. Šis ežero pažinimo būdas yra gana mėgstamas vaikų, nes tamsos metu galima pamatyti ežero dugną, lyg per žaidimą ar filmą.

Pėsčiųjų takai

Kitas būdas susipažinti su ežero gamta – tai žygis aplink ežerą. Tokie takai tampa vis populiaresni, todėl savivaldybės, regioniniai parkai ar rezervatai vis daugiau dėmesio skiria tokiai pramogai. Vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių, tai šiauliečiams gerai žinomas takas aplink Rėkyvos ežerą.

Žvejyba

Šiais laikais pramoga, tačiau seniau ir maisto šaltinis. Lietuvos ežerai buvo gana žuvingi, todėl darbštūs Lietuvos vyrai visais metų laikais traukdavo žvejoti ir namo parnešdavo lydekas, ešerius, kuojas, lynus, o vietomis ir starkius ar stintas.

Pastaraisiais metais taip pat daugėja povandeninės žūklės klubų, kurie žvejybą išties paverčia pramoga.

Upės

Lietuvos upės, kitaip nei ežerai, pasiskirsčiusios gana tolygiai. Taip pat, nestingame ir didžiųjų upių. Tokios upės, kaip Neris ar Nemunas nenusileidžia didžiosioms Europos upėms. Nesutapimas, kad didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Druskininkai, Kėdainiai, Tauragė, Alytus) įsikūrę prie pat upių. Senovėje, upės buvo naudojamos transportavimui, maistui, geriamajam vandeniui ir t.t. Nemažai senovės mūšių taip pat vyko prie upių, kur būdavo statomos strateginės tvirtovės. Todėl šiais laikais upių krantuose galima rasti labai daug lankytinų objektų. Apžvelkime pagrindines turistų veiklas upėse.

Lietuvos upių žemėlapis

Lietuvos upių žemėlapis

Aktyvus arba poilsinis plaukimas

Upės srovė leidžia ištirti daugiau teritorijos, nei plaukimas ežeruose. Dažnai turistai plaukia baidarėmis, tačiau pasitaiko ir norinčių plaukti kanojomis, katamaranais, pripučiamomis valtimis ar irklentėmis.

Išskirtinis plaukimas būna pavasarį ir rudenį, kuomet sniego tirpsmas ar rudens liūtys smarkiai pakelia upės lygį ir pagreitina jos srovę. Tokiu metu galima plaukti mažesnėmis upėmis su didelio nuolydžiu, tai suteiks daug adrenalino, nes dažnos kliūtys ir stipri srovė reikalauja atidumo ir patirties upėje.

Vasarą turistai renkasi plaukti ramiau. Upės vasarą būna ramesnės, todėl galima kelionę planuotis su sodyba, pirtimi ar kubilu.

Žvejyba

Upės taip pat buvo maisto šaltinis, nes seniau jos buvo žuvingesnės. Daugelio nežinomas faktas, kad Neryje kiekvieną rudenį atplaukia į savo gimtuosius upelius neršti. Seniau lašišos nebuvo įspūdingiausia Lietuvos upių žuvis. Internete galite rasti nuotraukų su Nemune sužvejotais milžiniškais Eršketais. Deja, pastačius Kauno HE, eršketams tapo sunku neršti ir jie išnyko mūsų didžiosiose upėse. Verta paminėti, kad dabar Aplinkos Apsaugos Agentūra stengiasi atstatyti šiuos karališkos žuvies populiaciją, tačiau tam gali prireikti keliasdešimt metų.

Mažesniuose upeliuose karaliauja šapalai, upėtakiai, lydekos, ešeriai.

Išvados

Lietuviai turi gilias tradicijas su mūsų vidiniais vandens telkiniais. Upės ir ežerai daug metų padėjo mums išgyventi, apsiginti nuo priešų ir nusiraminti. Dažniausiai ežeruose turistai renkasi pažinimą laivu, kartais noriai žingsniuoja takais aplink ežerą, o žvejai užmeta savąsias meškeres ir laukia kibimo. Upėse turistai laiką leidžia aktyviau. Populiariausias turistų pasirinkimas yra plaukimas baidarėmis, tačiau pasitaiko ir norinčiu plaukti įvairesnėmis vandens transporto priemonėmis. Dažnas Lietuvis keliauja į upes, kad galėtų patirti kovą su upės žuvimis.

Lietuviai dažnai renkasi praleisti vasaros dienas prie ežerų ar upių, tačiau užsienio turistams veiklos gamtoje nėra pakankamai iškomunikuotos. Nors didžiųjų miestų turizmas yra gana prisitaikęs aptarnauti užsieniečius, tačiau gražiausi gamtos kampeliai lieka užmiršti. Mano nuomone, turizmo vystymas atokesnėse upėse ar ežeruose prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo ir sudarytų sąlygas klestėti mažiesiems turizmo centrams. Prie Lietuvos, kaip turizmo šalies, galime prisidėti kiekvienas. Užtikrinkime upių ir ežerų švarumą, draugiškai priimkime turistus į mažesnius miestelius ir kaimus!

Skaityti toliau

Mėgstu gamtą, laisvalaikį stengiuosi leisti aktyviai. Dabar su komanda kuriame platformą, kuri atrakintų Lietuvos turistams ir užsieniečiams Lietuvos upių grožį, palengvindama baidarių rezervacijos procesą.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama
Reklama

Dienos populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų