Paprastosios šarkos (Pica pica) dažnai siejamos su vagystėmis ir blizgių daiktų kolekcionavimu, tačiau ar šis paukštis tikrai toks „nusikaltėlis“, kaip apie jį galvojama? Šiame straipsnyje nagrinėjame šarkos gyvenimą, elgesį ir mitus, kurie ją supa, remdamiesi moksliniais faktais ir stebėjimais.
Pagrindiniai faktai apie paprastąją šarką
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Dydis | Iki 51 cm |
| Svoris | Apie 200–230 g |
| Veisimosi sezonas | Balandžio–birželio mėnesiais |
| Gyvenimo trukmė | Iki 15 metų |
| Buveinė | Atviri kraštovaizdžiai, miškai, parkai, gyvenvietės |
| Mėgstamiausias maistas | Visaėdės: vabzdžiai, varliagyviai, pelės, vaisiai, skerdiena, sėklos ir kt. |
| Grėsmės | Žmonių medžioklė ir nuodijimas |
Paprastosios šarkos gyvenimo ciklas
Šarkos yra ilgaamžiai paukščiai, gyvenantys iki 15 metų gamtoje. Jų gyvenimo ciklas apima veisimosi sezoną, jauniklių auginimą ir žiemojimą. Šarkos yra monogamiškos – poros dažnai išlieka kartu visą gyvenimą. Jų intelektas prilygsta kai kurių primatų gebėjimams, o tai daro jas vienomis iš protingiausių paukščių.
Šarkos išvaizdos ypatumai
Paprastoji šarka lengvai atpažįstama iš juodai baltos plunksnų spalvos ir ilgos, žalsvai mėlynai žvilgančios uodegos. Jos sparnai ir nugara turi metalinį blizgesį, kuris saulėje atrodo įspūdingai. Šarkos dydis siekia apie 44–46 cm, o uodega sudaro pusę kūno ilgio.
Šarkos balso atpažinimas
Šarkos garsėja savo „kalbančiu“ balsu – jos skleidžia įvairius čirškiančius, karksiančius ir net švilpiančius garsus. Jų giesmė nėra melodinga kaip giesmininkų paukščių, tačiau šarkos geba imituoti kitus garsus, įskaitant žmogaus balsą ar mechaninius triukšmus. Šis gebėjimas padeda joms bendrauti ir apsisaugoti.
Jaunos šarkos bruožai
Šarkų jaunikliai išsirita pliki, be plunksnų, ir yra visiškai priklausomi nuo tėvų. Jų plunksnos pradeda formuotis per pirmąsias dvi savaites, tačiau jaunikliai lizde išbūna apie 22–27 dienas. Jaunos šarkos skiriasi nuo suaugusiųjų trumpesne uodega ir mažiau ryškiu plunksnų blizgesiu.
Šarkos kiaušinių išvaizda
Šarkos deda 5–8 kiaušinius, kurie yra melsvai žalsvi su rudais ar pilkais taškeliais. Kiaušiniai yra apie 3 cm ilgio ir perinami maždaug 18–21 dieną. Dažniausiai perėjimu rūpinasi patelė, o patinas tiekia maistą.
Šarkos gyvenamoji aplinka
Šarkos prisitaikiusios prie įvairių buveinių – nuo miškų ir pievų iki miesto parkų ir sodų. Jos dažnai aptinkamos ten, kur yra medžių lizdams ir pakankamai maisto. Šarkos nebijo žmogaus kaimynystės, todėl lengvai įsikuria urbanizuotose vietovėse.
Šarkos lizdų statymo vietos
Šarkos lizdus suka aukštai medžiuose, dažniausiai tankiose šakose, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų. Lizdas yra tvirtas, pagamintas iš šakelių, o vidus išklotas minkštesnėmis medžiagomis, tokiomis kaip žolė ar plunksnos. Įdomu, kad šarkos kartais naudoja net žmogaus paliktas šiukšles, pavyzdžiui, plastiką.
Šarkos veisimosi laikotarpis
Veikimasis vyksta pavasarį, dažniausiai nuo kovo iki birželio. Per šį laikotarpį šarkos tampa teritorialios, gindamos savo lizdavietę nuo kitų paukščių ar net žmonių. Patelė deda kiaušinius kartą per sezoną, tačiau, jei lizdas sunaikinamas, pora gali bandyti perėti dar kartą.
Šarkos žiemojimo įpročiai
Lietuvoje šarkos yra sėslūs paukščiai ir žiemą niekur nemigruoja. Šaltuoju metu jos dažnai buriasi į nedideles grupes, kad lengviau rastų maisto. Žiemą šarkos tampa drąsesnės ir dažnai lankosi prie žmonių, ieškodamos maisto likučių.
Šarkos mitybos įpročiai
Šarkos yra visaėdės – jos minta vabzdžiais, vaisiais, sėklomis, smulkiais graužikais ir net kitų paukščių kiaušiniais. Miestuose jos dažnai ieško maisto atliekų, o tai prisideda prie jų „vagilių“ reputacijos. Šarkos taip pat žinomos kaip oportunistės, kurios greitai prisitaiko prie naujų maisto šaltinių.
Ar šarkos naudoja inkilus?
Šarkos paprastai inkilų nenaudoja, nes jos renkasi statyti savo lizdus medžiuose. Tačiau retais atvejais, kai trūksta tinkamų vietų, jos gali užimti apleistus inkilus ar net kitų paukščių lizdus.
Šarkos pomėgis blizgiems objektams
Ar šarkos tikrai vagia blizgius daiktus? Tyrimai rodo, kad šis mitas yra perdėtas. Nors šarkos yra smalsios ir gali paimti blizgančius objektus, tokius kaip folija ar nedideli metaliniai daiktai, jos tai daro ne dėl kolekcionavimo, o dažniausiai iš smalsumo ar žaidimo. Dažnai tokie daiktai tiesiog paliekami.
Šarkų ir žmonių santykiai
Šarkos dažnai laikomos kenkėjais dėl jų mitybos įpročių ir triukšmingo elgesio. Jos gali paimti maistą iš sodų ar net užpulti kitus paukščius, todėl kai kurie žmonės jų nemėgsta. Tačiau šarkos taip pat naudingos – jos valgo vabzdžius ir padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas. Jų intelektas ir gebėjimas prisitaikyti daro jas įdomiu tyrimų objektu.
Išvada
Paprastoji šarka – ne tik „vagiliaujantis paukštis“, bet ir protingas, prisitaikantis ir spalvingas gamtos gyventojas. Nors mitai apie jų elgesį vis dar gyvi, mokslas rodo, kad šarkos yra kur kas daugiau nei tik blizgių daiktų kolekcininkės. Jos stebina savo intelektu, išradingumu ir gebėjimu klestėti įvairiose aplinkose.
