
Flora ir fauna
Ešerys
Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio.
Perca fluviatilis. Kiek kuprotas ir iš šonų suspaustas ešerio kūnas padengtas smulkiais, kietais, stipriai besilaikančiais žvynais. Jo nugara dažniausiai tamsiai žalia, šonai žalsvai geltoni su 5 — 9 tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerio pilvas geltonai baltas. Pirmas nugarinis pelekas esti pilkas su juoda dėme pačiame gale ir turi 13 — 17 aštrių spindulių, antras nugarinis pelekas būna žalsvai geltonas ir turi 1 — 3 tvirtus bei 13 – 15 minkštų spindulių. Krūtininiai pelekai būna geltoni, pilviniai ir pauodegiais — raudoni, uodeginis pelekas, kuriame esti 17 minkštų spindulių, viršuje pilkas, o apačioje raudonas. Ešerys žiotyse turi daugybę smulkių dantų.
Ešerio varsos labai priklauso nuo laikymosi vietos
Antai, vandenų pakrantėse gyvenantieji ešeriai yra margiausi ir ryškiausių spalvų. Toliau nuo krantų esantys ešeriai turi šviesesnes varsas, o gilumose arba durpingą dugną turinčiuose vandenyse jie esti tamsūs.
Šoninėje ešerių linijoje būna 57 — 77 žvynai: stubure turi 41 — 42 slankstelius. Stambesnių ešerių santykis tarp liemens ir viso kūno ilgio sudaro 0,88.
Kur gyvena ešeriai?
Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio. Tai viena labiausiai paplitusių Lietuvos vandenyse žuvų. Ežeruose, upėse ir tvenkiniuose jie mėgsta švarų ir daug deguonies turintį vandenį, pakelia aukštą vandens rūgštingumą, nevengia ir sūroko vandens.
Upėse ešeriai daugiausia laikosi pakraščiuose, kur vandens srovė nėra labai stipri, o ežeruose būna įvairiame gylyje. Ešeriai mėgsta puikuotis, sudarydami maždaug vienodo dydžio būrius. Tiktai stambūs vienetai nesudaro didelių būrių. Ešeriai labiau mėgsta vandenis su akmenuotu, žvyringu bei žvirgždėtu dugnu. Dažnai didelius ešerių būrius galima aptikti gilių ežerų seklumose. Žiemą ešeriai praleidžia paprastai gilumose.
Kada subresta ešeriai?
Ešerių patinėliai subręsta dvejų — trejų metų, išaugę iki 9 — 10 cm, o patelės — 3 — 5 metų ir išaugusios ne mažiau kaip 15 cm ilgio. Neršia dažniausiai balandžio mėnesį. Neršto metu upėse ešeriai padaro nedideles keliones į jų aukštupius, o gyvenantys ežeruose traukia prie pakrančių ir seklumų. Patelės ant vandeninių augalų, žagarų, akmenų ir kitų daiktų padeda 12 — 300 tūkst. ikrelių. Ikreliai kabo 1 — 2 m ilgio kaspinais. Iš padėtų ikrelių po 2 — 3 savaičių išrieda jaunos žuvytės.
Kaip ir kada pagauti ešerį?
Ešerys pradedamas žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui. Po neršto ešerio kibimas iš pradžių kiek pagerėjęs susilpnėja, bet vėl atsinaujina nuo liepos mėnesio, ir tai trunka iki vandens užšalimo. Ypač gerai jis kimba spalio – lapkričio mėnesiais. Ešerys gerai ima masalą ir žiemą, ypač 10 – 20 dienų po pirmojo ledo, tai pagrindinė žvejojama žuvis šiuo žiemos laikotarpiu. Masalą ešerys noriai ima ryte ir vakare, o esant apsiniaukusiam orui ir lyjant – visą dieną. Jį galima gaudyti ir šviesiomis naktimis. Ešerys žvejojamas, vandenyse, kur akmenuotas dugnas, prie statesniu krantų, prie vandeninių augalų, kerplėšų, ar akmenų, duobėse (ypač vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje), upokšnių žiotyse, duburiuose. Ešerių buvimo vietas galima nustatyti iš žuvelių, kurias jie puola, šokinėjimo iš vandens. Sraunumų ešerys vengia.
Ešerys žvejojamas plūdine, palaidyne, spiningu, skrituliais ir žiemą iš po ledo – avižėle bei blizgiaujant.
Vasarą geriausia ešerį žvejoti plūdine. Masalas – sliekai, mažos žuvelės ar uodų lervos – jie turi būti netoli dugno. Ežeruose ešerį galima jaukinti slieko gabaliukais. Šiuo metu ypač populiarus ešerių gaudymas dirbtine gumine kirmėlaite, taip vadinamu mikromasalu. Kimba ešeriai ir ant mažesnių vobleriukų, nedidelių šaukštelio pavidal0 blizgučių su raudonais bei geltonais siūlais paslėptu kabliuku. Gaudymas dirbtiniais masalais vasarą, bei žiemą blizgiaujant – bene sportiškiausi ešerio gaudymo būdai.
Ešerys masalą ima staigiai ir užtikrintai, dažnai būna net sunku išimti kabliuką. Užkirstas ešerys priešinasi neilgai; padaręs keletą nedidelių šuolių į šonus ir nepajėgęs atsipalaiduoti nuo kabliuko, jis greit pavargsta ir pasiduoda. Traukiant ešerį iš didesnio gylio, pakėlus keletą metrų nuo jo buvimo vietos, toliau jis nesipriešina visai. Užkirsti ešerį reikia nestipriai, nes priešingu atveju gali plyšti jo silpnos lūpos. Ešerys mėgsta būriuotis, todėl vienoje vietoje jų galima pagauti keletą. Dėl savo godumo ir gero kibimo ešerys yra labai mėgstamas visų žvejų, o ypač pradedančiųjų.
Kokio dydžio ešeriai?
Ešeriai retai būna ilgesni kaip 30 cm ir sunkesni negu 1 kg, bet retkarčiais užauga iki 4 — 5 kg. Nors ešeriai yra gana judrūs bei vikrūs ir intensyviai maitinasi, jie auga nesparčiai.
Lietuvos vandenyse ešeriai vidutiniškai:
- Per pirmuosius metus išauga iki 7 cm;
- Antraisiais metais — 11 cm;
- Trečiaisiais — 14 cm;
- Ketvirtaisiais—16 cm;
- Penktaisiais— 18 cm ir t.t.
Kai ešerių vandenyje daug ir jiems neužtenka maisto, jie ir lieka nedideli (neužaugos).
Maži ešeriukai, konkuruodami karšiui, žiobriui ir kitoms vertingoms žuvims, minta planktonu, įvairiais vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, žuvų ikrais bei žuvytėmis, kurias tik pajėgia nugalėti. Ešerius labai vilioja išsinėrę vėžiai. Jie puola ir mažesnius ešerius. Grobi ešeriai medžioja gana vikriai. Padarę keletą šuolių vandenyje, ešeriai mėgsta sustoti ir nejudėdami laikytis prigludę prie žolių ar akmenų. Iš tokių vietų ešeriai staigiais judesiais puola praplaukiančias žuvis. Jeigu iš karto laimikio nenugali, tai jį persekioja, neretai iššokdamas iš vandens arba įplaukdamas į seklumas. Medžiojantį ešerį dažnai parodo raibuliuojantis nuo šokčiojančių žuvyčių vanduo. Ešerys yra labai godi žuvis ir grobį visuomet čiumpa labai energingai. Maisto ešeriai daugiausia ieško rytais ir pavakariais, vandeniui užšalus — po pirmuoju ledu.
Žvejai mėgėjai ešerį vertina ne tiktai už skanią žuvienę, bet ir už tai, kad jį galima pagauti beveik visuose vandenyse per ištisus metus. Masalą ešerys visada ima. Jis yra pagrindinė žieminės žūklės žuvis.
Ešerius labai intensyviai gaudo lydekos, sterkai ir kitos plėšriosios žuvys, paukščiai. Daug jų ikrų suėda pūgžliai, kuojos, išmeta į krantą bangos.
