Mus rasite
Ešerys - Kur pagauti? | Kokio dydžio?
Ešerys @būvis.lt

Flora ir fauna

Ešerys

Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio.

Perca fluviatilis. Kiek kuprotas ir iš šonų suspaustas ešerio kūnas padengtas smulkiais, kietais, stipriai besilaikančiais žvynais. Jo nugara dažniausiai tamsiai žalia, šonai žalsvai geltoni su 5 — 9 tamsio­mis skersinėmis juostomis. Ešerio pilvas geltonai baltas. Pir­mas nugarinis pelekas esti pilkas su juoda dėme pačiame gale ir turi 13 — 17 aštrių spindulių, antras nugarinis pelekas būna žalsvai geltonas ir turi 1 — 3 tvirtus bei 13 – 15 minkštų spin­dulių. Krūtininiai pelekai būna geltoni, pilviniai ir pauodegi­ais — raudoni, uodeginis pelekas, kuriame esti 17 minkštų spindulių, viršuje pilkas, o apačioje raudonas. Ešerys žiotyse turi daugybę smulkių dantų.

Ešerio varsos labai priklauso nuo laikymosi vietos

Antai, vandenų pakrantėse gyvenantieji ešeriai yra margiausi ir ryš­kiausių spalvų. Toliau nuo krantų esantys ešeriai turi šviesesnes varsas, o gilumose arba durpingą dugną turinčiuose vandenyse jie esti tamsūs.

Šoninėje ešerių linijoje būna 57 — 77 žvynai: stubure turi 41 — 42 slankstelius. Stambesnių ešerių santykis tarp liemens ir viso kūno ilgio sudaro 0,88.

Kur gyvena ešeriai?

Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio. Tai viena labiausiai paplitusių Lietuvos vandenyse žuvų. Eže­ruose, upėse ir tvenkiniuose jie mėgsta švarų ir daug deguonies turintį vandenį, pakelia aukštą vandens rūgštingumą, nevengia ir sūroko vandens.

Upėse ešeriai daugiausia laikosi pakraščiuose, kur vandens srovė nėra labai stipri, o ežeruose būna įvairiame gylyje. Eše­riai mėgsta puikuotis, sudarydami maždaug vienodo dydžio būrius. Tiktai stambūs vienetai nesudaro didelių būrių. Ešeriai labiau mėgsta vandenis su akmenuotu, žvyringu bei žvirgždėtu dugnu. Dažnai didelius ešerių būrius galima aptikti gilių ežerų seklumose. Žiemą ešeriai praleidžia paprastai gilumose.

Kada subresta ešeriai?

Ešerių patinėliai subręsta dvejų — trejų metų, išaugę iki 9 — 10 cm, o patelės — 3 — 5 metų ir išaugusios ne mažiau kaip 15 cm ilgio. Neršia dažniausiai balandžio mėnesį. Neršto metu upėse ešeriai padaro nedideles keliones į jų aukštupius, o gy­venantys ežeruose traukia prie pakrančių ir seklumų. Patelės ant vandeninių augalų, žagarų, akmenų ir kitų daiktų padeda 12 — 300 tūkst. ikrelių. Ikreliai kabo 1 — 2 m ilgio kaspinais. Iš padėtų ikrelių po 2 — 3 savaičių išrieda jaunos žuvytės.

Kaip ir kada pagauti ešerį?

Ešerys pradedamas žvejoti anksti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui. Po neršto ešerio kibimas iš pradžių kiek pagerėjęs susilpnėja, bet vėl atsinaujina nuo liepos mėnesio, ir tai trunka iki vandens užšalimo. Ypač gerai jis kimba spalio – lapkričio mėnesiais. Ešerys gerai ima masalą ir žiemą, ypač 10 – 20 dienų po pirmojo ledo, tai pagrindinė žvejojama žuvis šiuo žiemos laikotarpiu. Masalą ešerys noriai ima ryte ir vakare, o esant apsiniaukusiam orui ir lyjant – visą dieną. Jį galima gaudyti ir šviesiomis naktimis. Ešerys žvejojamas, vandenyse, kur akmenuotas dugnas, prie statesniu krantų, prie vandeninių augalų, kerplėšų, ar akmenų, duobėse (ypač vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje), upokšnių žiotyse, duburiuose. Ešerių buvimo vietas galima nustatyti iš žuvelių, kurias jie puola, šokinėjimo iš vandens. Sraunumų ešerys vengia.

Ešerys žvejojamas plūdine, palaidyne, spiningu, skrituliais ir žiemą iš po ledo –  avižėle bei blizgiaujant.

Vasarą geriausia ešerį žvejoti plūdine. Masalas – sliekai, mažos žuvelės ar uodų lervos – jie turi būti netoli dugno. Ežeruose ešerį galima jaukinti slieko gabaliukais. Šiuo metu ypač populiarus ešerių gaudymas dirbtine gumine kirmėlaite, taip vadinamu mikromasalu. Kimba ešeriai ir ant mažesnių vobleriukų, nedidelių šaukštelio pavidal0 blizgučių su raudonais bei geltonais siūlais paslėptu kabliuku. Gaudymas dirbtiniais masalais vasarą, bei žiemą blizgiaujant – bene sportiškiausi ešerio gaudymo būdai.

Ešerys masalą ima staigiai ir užtikrintai, dažnai būna net sunku išimti kabliuką. Užkirstas ešerys priešinasi neilgai; padaręs keletą nedidelių šuolių į šonus ir nepajėgęs atsipalaiduoti nuo kabliuko, jis greit pavargsta ir pasiduoda. Traukiant ešerį iš didesnio gylio, pakėlus keletą metrų nuo jo buvimo vietos, toliau jis nesipriešina visai. Užkirsti ešerį reikia nestipriai, nes priešingu atveju gali plyšti jo silpnos lūpos. Ešerys mėgsta būriuotis, todėl vienoje vietoje jų galima pagauti keletą. Dėl savo godumo ir gero kibimo ešerys yra labai mėgstamas visų žvejų, o ypač pradedančiųjų.

Kokio dydžio ešeriai?

Ešeriai retai būna ilgesni kaip 30 cm ir sunkesni negu 1 kg, bet retkarčiais užauga iki 4 — 5 kg. Nors ešeriai yra gana judrūs bei vikrūs ir intensyviai maitinasi, jie auga nesparčiai.

Lietu­vos vandenyse ešeriai vidutiniškai:

  • Per pirmuosius metus išauga iki 7 cm;
  • Antraisiais metais — 11 cm;
  • Trečiaisiais — 14 cm;
  • Ketvirtaisiais—16 cm;
  • Penktaisiais— 18 cm ir t.t.

Kai ešerių vandenyje daug ir jiems neužtenka maisto, jie ir lieka nedideli (neužaugos).

Maži ešeriukai, konkuruodami karšiui, žiobriui ir kitoms ver­tingoms žuvims, minta planktonu, įvairiais vėžiagyviais, vabz­džių lervomis, žuvų ikrais bei žuvytėmis, kurias tik pajėgia nu­galėti. Ešerius labai vilioja išsinėrę vėžiai. Jie puola ir mažes­nius ešerius. Grobi ešeriai medžioja gana vikriai. Padarę keletą šuolių vandenyje, ešeriai mėgsta sustoti ir nejudėdami laikytis prigludę prie žolių ar akmenų. Iš tokių vietų ešeriai staigiais judesiais puola praplaukiančias žuvis. Jeigu iš karto laimikio nenugali, tai jį persekioja, neretai iššokdamas iš vandens arba įplaukdamas į seklumas. Medžiojantį ešerį dažnai parodo rai­buliuojantis nuo šokčiojančių žuvyčių vanduo. Ešerys yra labai godi žuvis ir grobį visuomet čiumpa labai energingai. Maisto ešeriai daugiausia ieško rytais ir pavakariais, vandeniui užša­lus — po pirmuoju ledu.

Žvejai mėgėjai ešerį vertina ne tiktai už skanią žuvienę, bet ir už tai, kad jį galima pagauti beveik visuose vandenyse per ištisus metus. Masalą ešerys visada ima. Jis yra pagrindinė žieminės žūklės žuvis.

Ešerius labai intensyviai gaudo lydekos, sterkai ir kitos plėš­riosios žuvys, paukščiai. Daug jų ikrų suėda pūgžliai, kuojos, išmeta į krantą bangos.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau Flora ir fauna

  • Vaistinis pataisas Vaistinis pataisas

    Flora ir fauna

    Vaistinis pataisas

    autorius

    Sužinosite: Show Ešerio varsos labai priklauso nuo laikymosi vietosKur gyvena ešeriai?Kada subresta ešeriai?Kaip ir kada pagauti ešerį?Kokio dydžio ešeriai?Rekomenduojame Lycopodium clavatum. Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų augalas....

  • Augalai apsaugantys nuo vabzdžių Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    Flora ir fauna

    Augalai apsaugantys nuo vabzdžių

    autorius

    Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti...

  • Pūslėtasis guveinis Pūslėtasis guveinis

    Flora ir fauna

    Pūslėtasis guveinis

    autorius

    Sužinosite: Show Ešerio varsos labai priklauso nuo laikymosi vietosKur gyvena ešeriai?Kada subresta ešeriai?Kaip ir kada pagauti ešerį?Kokio dydžio ešeriai?Rekomenduojame Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos...

  • Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis

    Flora ir fauna

    Beržo juodasis grybas

    autorius

    Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas...

  • Minagai - Nėginės Minagai - Nėginės

    Flora ir fauna

    Minagai – Nėginės

    autorius

    Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija...

  • Kaip kvėpuoja žuvys? Kaip kvėpuoja žuvys?

    Flora ir fauna

    Kaip kvėpuoja žuvys?

    autorius

    Svarbiausias organas, tiekiantis žu­vims deguonį — žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpa­vimo organai — tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.

  • Paprastoji kartuolė Paprastoji kartuolė

    Flora ir fauna

    Kartuolė

    autorius

    Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kar­tuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį.

Temos

Reklama
Reklama

Savaitės populiariausi

Reklama
Reklama
Į viršų