Kada ir kaip tręšti tujas?

Kaip ir bet kuriam kitam augalui, tujai reikia subalansuotų maistinių medžiagų. Tai, kaip augs augalas ir, kokia bus jo išvaizda, priklausys nuo to, kaip teisingai parenkamos ir naudojamos trąšos. Norint suprasti, kokių mikroelementų trūksta augalo vystymuisi, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo tuja. Maistinių medžiagų ir mikroelementų trūkumą patvirtins tujos būklė.

Kada ir kokių trąšų gali prireikti?

1. Magnis ir kalis – jei trūksta šių medžiagų, tujos viršus pradeda geltonuoti.
2. Geležis  – jei jos trūksta, kai kurių ūglių spygliai keičia spalvą – pirmiausia pagelsta, paskui tampa balti.
3. Fosforas – jei jo trūksta, šakelių galai pradeda ruduoti, įgyja raudoną spalvą su violetiniais atspalviais.
4. Azotas – jei jo trūksta nebeauga ūgliukai, o šakelės praranda savo įprastą spalvą.

Bet kuris iš šių vystymosi sutrikimų gali būti ištaisytas, jei tinkama trąša laiku naudojama tinkama proporcija. Tačiau reikia nepamiršti, kad maistinių medžiagų perteklius yra toks pat žalingas kaip ir jų trūkumas. Be to, jums reikia tiksliai žinoti, kada maitinti augalą. Taigi, pavyzdžiui, reikiamo kiekio azotas gali tujoms tiekiamas pavasarį, tačiau vasarą ar rudenį to negalima daryti.

Augančios tujos @būvis.lt fotografija

Renkantis trąšas, atsižvelgiama į tujos amžių, dirvožemio savybes ir tręšimo laiką.

Yra įvairių rūšių trąšų tujoms:

1. Organinės. Šis tipas apima durpes, mėšlą ir įvairių rūšių kompostą. Sodininkai dažnai naudoja šviežią mėšlą, kuris pagerina dirvožemį, didina jo vaisingumą, nesukeldamas greitos augalų vegetacijos.
2. Kalio trąšos yra druskos ir kalio chloridas, naudojamas norint stiprinti gyvybingumą praradusias šakas.
3. Azotas – jį reikia naudoti, kai tuja nustoja augti, taip pat galima naudoti kaip pradinę trąšą nusilpusiems daigeliams.
4. Kompleksiniai spygliuočių preparatai – sodininkai pataria naudoti todėl, kad jie yra labai gerai subalansuoti. Be to, šie kompleksai spartina augimą ir didina spalvos sodrumą.
5. Mikrofiltrai – jie turėtų būti naudojami dirvožemiui maitinti naudingais mikroelementais – kobaltu, cinku, molibdenu, boru ir kt., jei dirvožemis prieš sodinimą nebuvo praturtintas šiomis medžiagomis. Paprastai toks tręšimas atliekamas antrus metus po augalų sodinimo.
6. Bakterinės trąšos naudojamos dirvožemiui, kuriame yra sumažintas humuso kiekis.
7. Vakcinos. Jos naudojamos šaknų vystymuisi skatinti, jų vandens tiekimui gerinti, o taip pat – norint didinti tujų atsparumą ligoms ir augalo jautrumą nepalankioms sąlygoms sumažinti

Sodininkai naudoja dviejų tipų tręšimą – tręšia lapus ir šaknis. Pirmuoju atveju trąšos dedamos tirpalų pavidalu, purškiant antžeminę tujos dalį. Tręšiant šiuo būdu, maistinės medžiagos absorbuojamos 80%. Tręšiant šaknis,  naudojami ir tirpalai, ir sausos trąšos.

Tręšimas sodinant

Siekiant paties geriausio rezultato, tujas reikia sodinti į tokį dirvožemį, kuris anksčiau buvo prisotintas maistinėmis medžiagomis. Dėl šios priežasties, dirvą reikia praturtinti  medienos pelenais ir organinėmis trąšomis – kompostu, humusu. Sodinimui skirtą vietą reikia praturtinti kibiru humuso, komposto ir 3 kg pelenų.

Prieš sodinimą medžiagos dedamos tiesiai ant dirvožemio ir kruopščiai sumaišomos, kad tarp sėjinukų šaknų ir trąšų nebūtų tiesioginio kontakto. Šviežio mėšlo sodinimui naudoti kaip trąšos negalima, nes tai gali pražudyti jaunus daigelius.

Jei sodinimo vieta buvo tinkamai paruošta ir buvo panaudotos organinės medžiagos, tais metais augalų tręšti daugiau nebereikia. Atminkite, kad per didelis augalo tręšimas mineralinėmis trąšomis gali turėti neigiamų pasekmių. Kitą kartą tują tręškite tik kitais metais po pasodinimo, pavasarį.

Moteris sodinanti tujas @būvis.lt iliustracija

Jaunų tujų tręšimas

Per pirmuosius metus trąšos, kurios buvo dedamos ant dirvožemio sodinimo metu, bus pakankamos tujai. Tačiau kitais metais augalui reikės maitinimo aktyviam augimui ir vystymuisi. Augalas, turintis jau suformuotą, sustiprintą šaknų sistemą, galės visiškai išgauti maistines medžiagas iš dirvožemio. Taigi, ko reikia jaunoms tujoms?

Pirmasis tręšimas po sodinimo turėtų būti pavasarį, iki kovo pabaigos – balandžio mėn. Norint tręšti tujas pavasarį po žiemos, naudojami šie preparatai.

1. Amonio nitratas. Jame yra azoto ir sieros. Jis aktyvina antžeminės augalo dalies augimą – ūglius, viršūnę. Paimkite 30 g medžiagos į vandens kibirą ir tręškite augalą šaknų zonoje su tirpalu. Vartojimas vienam augalui yra apie 5 litrai.
2. Kaulų miltai yra daugelio mikroelementų, kurie yra naudingi tujų vystymuisi, šaltinis. Miltai pilami po kiekvienu augalu – nuo 10 iki 150 g, įterpiant jį į dirvą 3-4 cm.
3. Superfosfatas. Tai preparatas, į kurį įeina siera, kalcis, magnis. Tinka bet kokiam dirvožemiui, stiprina šaknų sistemą. Superfosfatas sumaišomas su dirvožemiu, įterpiant jį 4-5 cm gylyje.

Reikėtų prisiminti, kad jei tuja bus pasodinta rūgštiniame dirvožemyje, likus mėnesiui iki sodinimo, į dirvą reikia pridėti dolomito miltų arba kalkių.

Jei tujos pagelto

Jei tujos šakelės pradėjo keisti spalvą, gali būti keletas priežasčių: natūralus pageltimas, sodinimo taisyklių nesilaikymas, netinkama priežiūra, kenkėjų padaryta žala ar mineralų trūkumas. Pastaruoju atveju būtina tręšti tują rudenį. Patartina tai padaryti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, vėlyvą rudenį tuja neturėtų būti tręšiama. Paprastai tuja tampa geltona dėl kalio, magnio ir geležies trūkumo.

Kai trūksta fosforo, šakelės taip pat keičia spalvą į rudą ar raudoną.. Todėl jums reikia maitinti augalą mineralinėmis trąšomis. Tręškite lapus  „Zircon”, „Kumir-universal” (120 g 1 kv. m dirvožemio), „Epin” (1 ampulė  5 litras vandens), „Novofert” (18 g vienam kibirui vandens) taip pat gali labai padėti.

Suaugusių tujų tręšimas

Suaugusios tujos maitinamos pavasarį ir rudenį. Pavasarį – reikia aktyvinti augmeniją ir augimą, rudenį – ruoštis žiemojimui. Be tikslinių preparatų, naudojamos organinės medžiagos – durpės, kompostas, srutos ir sudėtingos spygliuočių trąšos, kurios gali būti naudojamos visą sezoną.