Nedaug daržovių turi taip neaiškiai išreikštus optimalius derliaus nuėmimo terminus kaip česnakas. Pomidorų brandą matome pagal vaisių spalvą, agurkų – pagal žalių vaisių dydį, bulvių – pagal gelstančią ir vytančią lapiją.
Tik česnako rinkimo laikas kelia tiek klausimų. Jei reikia šviežios galvutės vasaros stalui, nėra didelių problemų – pasiekė ji tinkamą dydį, išrovėme ir iškart naudojame maistui. Tačiau ilgalaikiam laikymui ji dar nėra pasiruošusi.
Žieminio ir pavasarinio česnako derlius nuimamas tik tada, kai galvutės visiškai subręsta. Šį momentą reikia tiksliai pagauti, kad žiemą neliktume be šios populiarios daržovės. Apie tai, kaip laikyti žieminį česnaką jau pasakojau anksčiau.
Česnako brandos požymiai
Česnako derlius nuimamas tada, kai galvutės pasiekia maksimalias prekinės kokybės savybes. Tai liečia ne tik išvaizdą, bet ir vidinę kokybę.

Tai reiškia, kad galvutės turi:
- pasiekti veislei būdingą masę ir dydį;
- baigti kaupti maistines medžiagas;
- pasiekti optimalų sausosios medžiagos ir vandens santykį;
- suformuoti normalius išorinius apvalkalus.
Toks česnakas pasižymi aukštomis skonio savybėmis, maistine verte, biologiškai aktyviomis medžiagomis, vitaminais ir gerai laikosi. Tačiau jei tipinį dydį ir išorinių apvalkalų būklę dar galima įvertinti vizualiai, su kokybe viskas sudėtingiau.
Ar česnakas dar kaupia maistines medžiagas, ar jau nebe? Ar vandens balansas optimalus, ar galvutei dar reikia sutvirtėti ir „pasidžiovinti“? Ar augimo procesai vis dar vyksta, ar jau baigti?
Čia lengva suklysti ir nuimti dar vegetuojantį česnaką arba laukti, kol perlaikytos galvutės supus. Tai rimta dilema. Iš tiesų yra papildomų česnako brandos požymių, kuriais galima vadovautis planuojant derliaus nuėmimą. Nebijokite išrauti kelių česnakų iš skirtingų lysvės vietų.

Paruoštų nuimti galvučių požymiai:
- tamsūs, ploni ir kieti šaknys;
- tankus, sumedėjęs dugnas;
- sausi ir ploni apvalkalai, vietomis jau besilupantys;
- gerai išreikštos vagelės tarp skiltelių;
- skiltelės nėra vandeningos, ne „slidžios“, lengvai atsiskiria nuo apvalkalo.
Brandą galima apytiksliai nustatyti ir nekasant kontrolinių galvučių. Masinis apatinių lapų geltonavimas, akivaizdus augimo sustojimas, plonėjantis ir lūžtantis netikrasis stiebas rodo, kad augalas baigė arba beveik baigė vegetaciją. Tai reiškia, kad galvutės daugiau neaugs ir pasiekė optimalias savybes.
Yra dar vienas populiarus būdas įvertinti galvučių brandą. Tam keliuose atskiruose augaluose paliekamos strėlės. Kai tik sėklos pradeda bręsti (atsidaro dėžutės), česnakas yra gerai „apsirengęs“ ir paruoštas nuėmimui.

Taip pat jau rašiau:
- Niekada nesodinkite žieminio česnako po šių kultūrų – atskleidė kodėl
- Išsilaikys iki kito pavasario – kaip laikyti žieminį česnaką
- Naminiai česnako milteliai – natūralu, paprasta ir labai skanu!
Derliaus nuėmimo terminai
Tikslių terminų, kada reikia kasti žieminį ar pavasarinį česnaką, nėra. Per daug veiksnių daro įtaką galvučių brendimui:
- veislės savybės;
- regiono klimatas ir konkretaus sezono oras;
- dirvos tipas ir apšvietimas;
- priežiūra (laistymas, purenimas ir pan.).
Didelę įtaką česnako brendimo greičiui turi ir mityba, tiksliau, dirvoje esančių elementų sudėtis ir balansas. Apie visas tręšimo subtilybes skaitykite straipsnyje „Trąšos svogūnams ir česnakams: ką įterpti, kad surinktumėte rekordinį derlių“.

Todėl galima pasakyti tik viena – žieminis česnakas nuimamas anksčiau nei pavasarinis. Tai suprantama, nes jis pradėjo augti dar praėjusį rudenį. Vidurio juostoje žieminį česnaką pradedama kasti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio ar pabaigos. Pavasarinis česnakas centre subręsta vėliau – nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos. Pietuose vėlyvos veislės gali būti paruoštos net spalį ar lapkritį.
Nepamirškite vieno niuanso – dažnai česnakas lysvėje subręsta netolygiai. Kol vieni augalai dar vegetuoja, kiti jau baigė augimą, ir jų galvutes galima nuimti.
Tai gerai pastebima didesnėse lysvėse arba jei lysvių yra kelios ir jos išdėstytos skirtingose sklypo vietose. Tokiais atvejais nesistenkite nuimti viso derliaus iš karto, o kaskite galvutes palaipsniui, pagal jų pasiruošimą. Taip gausite aukščiausios kokybės ir vertingiausią derlių, kurio neprarasite laikymo metu.
Kaip teisingai kasti
Minkštose ir puriose dirvose česnaką galima tiesiog išrauti, traukiant už stiebo ir šiek tiek padedant rankomis, nes jo šaknų sistema paviršinė ir lengvai ištraukiama iš žemės.
Bet jei jaučiamas stiprus pasipriešinimas, geriau naudoti kokį nors įrankį:
- šakes;
- mažus kastuvėlius;
- samtelius.
Per didelės jėgos naudojimas dažnai sukelia šaknų atplyšimą kartu su dugnu, o galvutės česnako žvynai trūksta, atidengdami skilteles. Natūralu, kad tokios galvutės ilgai nelaikomos ir tinka tik greitam perdirbimui. Iškastos galvutės apžiūrimos, pašalinamos pažeistos, supuvusios, neprinokusios ar pernokusios.

Jos netinkamos laikymui. Tada kartu su lapais česnaką galima išdėlioti vienu sluoksniu tiesiai ant lysvės arba ant plėvelės, jei dirva drėgna. Per dieną jis šiek tiek pradžius, o toliau džiovinamas jau kitose vietose.
Apskritai oras labai veikia derliaus kokybę ir jo paruošimą laikymui. Idealiai, jei bent 2–3 savaites iki derliaus nuėmimo visai nebuvo lietaus.
Sausu oru česnakas gerai „apsirengia“, praranda perteklinę drėgmę, tampa tankus ir puikiai laikosi. Dėl šios priežasties česnaką (kaip ir svogūnus) likus 3–4 savaitėms iki nuėmimo visiškai nustojama laistyti.
Ar galima nuimti česnaką per lietų?
Žinoma, tai nepageidautina, bet gamtos mes nekontroliuojame. Jei česnako brandos metu prasidėjo lietūs be greitos jų pabaigos perspektyvos, kasti česnaką galima ir reikia. Negi laukti, kol jis pernoks ar visiškai supus?
Kadangi galvutės prisigeria vandens, džiovinti česnaką po kasimo daug sunkiau.
Jį reikia nedelsiant perkelti po stogu su gera oro cirkuliacija (išdėlioti arba pakabinti už lapų ant sienos) ir periodiškai vartyti, kad galvutės džiūtų iš visų pusių.
Nerekomenduojama džiovinti labai drėgną česnaką ryškioje saulėje ir esant aukštai oro temperatūrai. Viršutiniai apvalkalai greitai išdžiūsta ir uždaro drėgnus apatinius sluoksnius, dėl ko galvutės tinkamai neišdžiūsta, pradeda kaisti ir gesti.
Bendra česnako paruošimo laikymui schema tokia:
- galvutės kelias dienas laikomos sausose ir gerai vėdinamose patalpose, kol galima atsargiai nuvalyti likusią žemę arba ji pati nukrenta;
- 1–2 savaites džiovinamos ryšuliais arba išbarstytos (vienu sluoksniu) ant lentynų, padėklų ant grindų, kol visiškai išdžiūsta šaknys ir lapai;
- po džiovinimo pabaigos atliekamas stiebo kirpimas iki 3–5 cm aukščio, o šaknys – iki 3–5 mm (ne prie pat dugno).
Gerai išdžiovintą česnaką galima iškart perkelti į laikymo vietą arba laikinai laikyti dėžėse ar ant lentynų tamsiose ir sausose vietose. Tokiomis sąlygomis jis lengvai išsilaikys iki vėlyvo rudens.
Kadangi pagrindinis pavojus surinktoms galvutėms yra drėgmė, česnaką po nuėmimo ir žiemą geriau laikyti taroje, kuri užtikrina gerą dujų apykaitą ir pašalina perteklinę drėgmę. Nukirptas galvutes galima laikyti išbarstytas dėžėse ir konteineriuose su perforuotomis sienelėmis, ne tankiuose audinio maišuose ar tinkleliuose. Dažnai jis laikomas pakabintas pynėse iš supintų lapų.
Ką daryti, jei laikas buvo praleistas, ir česnakas pernoko? Pagrindinis pernokusių galvučių požymis – jų skilinėjimas ir skiltelių atsiskyrimas. Deja, toks česnakas ilgai nelaikomas, nes greitai pradeda džiūti, nors gali ir negesti. Jį patartina pirmiausia naudoti kulinariniams tikslams, nes skonio savybes jis praranda nedaug.
Po česnako nuėmimo paruoškite lysves naujiems sodinimams – perkaskite, įterpkite arklio mėšlo „Dobraja sila“ (jis atkurs dirvos derlingumą), rudenį galima pasėti sideratus, greitai augančius žalumynus arba leisti dirvai pailsėti iki kito metų. Taip pat reikia paruošti naujas vietas žieminio česnako sodinimui.
Klaidos nuimant derlių
Pagrindines klaidas tikriausiai jau supratote – tai per ankstyvas arba pavėluotas galvučių nuėmimas. Abu variantai labai nepageidautini, nes stipriai sumažina produkto kokybę ir laikymo trukmę. Todėl neverta nuimti viso česnako iš karto, nes skirtingų galvučių pasiruošimas gali skirtis.
Česnako derliaus nuėmimas apskritai yra kruopštus darbas, ir čia skubėti nereikia. Nesistenkite kuo greičiau išdžiovinti galvutes ir padėti jas laikymui. Dauguma pažeidimų galvutės patiria nuėmimo metu, kai skubant jos pjaunamos, šaknys nuplėšiamos kartu su dugnu, žemė nuo jų daužoma kastuvu.
Sumuštos ir įtrūkusios galvutės nėra tinkamos ilgalaikiam laikymui, nes jei ir nesupus, greitai išdžius. Prie to paties rezultato veda noras prieš laikymą suteikti galvutėms „gražią“ išvaizdą – pašalinti visas šaknis iki pagrindo, nukirpti stiebą beveik iki skiltelių ar nuvalyti „nereikalingus“ žvynus.
Taip, užauginti stiprų ir sveiką česnaką nepakanka. Ne mažiau svarbu laiku jį nuimti ir tinkamai paruošti laikymui. Bet jei viskas daroma teisingai, ant stalo turėsite kokybiškas galvutes iki kito derliaus. Tai nėra taip sudėtinga.
Dažniausiai užduodami klausimai:
Ar galima laikyti česnaką šaldytuve po nuėmimo?
Šaldytuvas nėra tinkama vieta ilgalaikiam česnako laikymui, nes drėgmė skatina puvimą. Geriau rinktis sausą, vėsią ir gerai vėdinamą vietą.
Kaip žinoti, ar česnakas buvo perlaikytas dirvoje?
Pernokęs česnakas turi skilinėjančias galvutes, atsiskiriančias skilteles ir minkštus, lengvai pažeidžiamus apvalkalus.
Ar galima naudoti pernokusį česnaką naujam sodinimui?
Pernokusios skiltelės nėra idealios sodinimui, nes jos gali būti silpnesnės. Geriau rinktis sveikas, tvirtas skilteles iš kokybiškų galvučių.
Kaip apsaugoti česnaką nuo drėgmės laikymo metu?
Laikykite česnaką perforuotuose induose arba tinkleliuose, reguliariai tikrinkite, ar nėra drėgmės, ir venkite laikymo šalia drėgnų daržovių.
Ar būtina visiškai pašalinti lapus prieš laikymą?
Ne, lapus galima palikti, ypač jei formuojate pynes. Svarbu, kad jie būtų visiškai sausi, kad neskatintų pelėsio atsiradimo.