Šėtoninis baravykas – nuodingas grybas, kuris yra randamas Lietuvoje. Jis gali sukelti virškinimo sutrikimus: vėmimą, viduriavimą ir pilvo skausmus.
Šis grybas dažniausiai randamas pietų ir centrinėje Europoje, tačiau gali būti sutinkamas ir kitose vietovėse. Jis mėgsta šiltas, kalkingas dirvas ir dažnai auga lapuočių miškuose, ypač po ąžuolais ir bukais.
Kaip atpažinti šėtoninį baravyką?
Svarbiausi šio grybo išvaizdos identifikatoriai:
Kepurėlė: 5–25 cm skersmens, pilka, gelsvai ruda, rausvai ruda. Jauna – apvali iškili, senesnė – paplokščia, matinė, su raudonomis dėmėmis.
Vamzdeliai: 1–2 cm ilgio, geltoni, žalsvai geltoni, poros smulkios, rausvos arba raudonos.
Kotas: 6–15×2–5 cm, gelsvai oranžinis, rausvai rudas, su raudonu tinkleliu.
Trama: geltona, spalvos nekeičia, minkšta, vėliau – rusva, karti.
Nesumaišykite su valgomu baravyku!
Šėtoninis baravykas yra nuodingas, o tradiciniai baravykai – valgomi. Taip pat šėtoniniai baravykai dažnai auga lapuočių miškuose, o valgomi baravykai – įvairiuose miškuose. Nuodingi baravykai turi pilką, gelsvai rudą arba rausvai rudą kepurėlę, o valgomi baravykai – įvairių spalvų kepurėles. Šėtoniniai baravykai turi geltonus arba žalsvai geltonus vamzdelius, o valgomi baravykai – įvairių spalvų vamzdelius. Galiausiai, šėtoniniai baravykai turi smulkias rausvas arba raudonas poras, o valgomi baravykai – stambesnes įvairių spalvų poras.
Nevalgykite šėtoniško baravyko, nes jis yra nuodingas. Jei nesate tikri, ar grybas yra valgomas, geriausia jo nerinkti.
Ar žinojote?
Šėtoninis baravykas yra saugomas Lietuvos Raudonojoje knygoje. Šis grybas taip pat žinomas kaip velnio baravykas, purvinas baravykas ir raudonasis baravykas.