Žiūronai – pirkinys ne vienai dienai ir nesvarbu ar juos naudosite profesinėje ar laisvalaikio veikloje. Rinkoje galima matyti, kad žiūronų kainos svyruoja nuo kelių iki kelių tūkstančių eurų. Nuo ko gi tai priklauso ir kaip nepermokėti.
Žiūronų kainą įtakojantys faktoriai yra šie:
- Optikos kokybė žiūronuose;
- Visų žiūronų mechaninių dalių pagaminimo precizikos;
- Atsparumo neigiamiems gamtos poveikiams ir galimiems mechaniniams pažeidimams;
- Dizaino bei funkcionalumo;
- Gamintojo vardo;
- Pardavėjų maržų.
Vieningos sistemos pagal kurias būtų skirstomi žiūronai nėra, tačiau pagal bendrinę paskirtį galima suskirstyti į šias kategorijas:
- Žiūronai skirti gamtos ir objektų stebėjimui;
- Žiūronai skirti naudoti aktyvaus laisvalaikio kelionėse metu;
- Medžiokliniai žiūronai;
- Karinės paskirties žiūronai;
- Pramoginių renginių žiūronai (teatrui, koncertams);
- Astronominiai žiūronai.
Pagrindinės žiūronų charakteristikos į kurias reikia atkreipti dėmesį:
Žiūronų didinimas
Daugelis pirkėjų susidaro klaidingą nuomonę apie žiūronus ir jų „gerumą“ nusakomą tik didinimo kartais. Nuomonė, kad kuo daugiau didina žiūronai tuo jie yra geresni nėra teisinga. Padidinus vaizdą maksimaliai, pradeda drebėti vaizdas ir sunku „sugaudyti“ stebimą objektą. Taip pat ženkliai susiaurėja matymo laukas, dažnai mažėja vaizdo ryškumas ir šviesumas.
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad optimaliausias žiūronų didinimas yra 7 ar 8 kartai. Tiek kartų padidinus vaizdą žiūronuose jis išliks stabilus ir bus galima tiksliai stebėti, kad ir judančius objektus.
Kartai kiek didina žiūronai dažniausiai nusakomi kartu su žiūronų pavadinimu ir būna užkoduojami skaičiais, pvz: 8×50, 7×56. Pirmas skaičius nurodo kiek kartų didina žiūronai. Jei žiūronai didina daugiau nei 8 kartus, tai juose įrengiamas specialus sriegis tvirtinimui prie stebėjimo stovo, bet tai nėra visiems gamintojams privaloma taisyklė ir tik save bei klientą gerbiančios kompanijos tokius sriegius įrenginėja. Dar sudėtingesnės konstrukcijos, aišku ir žymiai brangesni žiūronai turi elektroninius arba mechaninius vaizdo stabilizatorius. Šie žiūronai skirti profesionaliam stebėjimui ir daug stebėjimo įgūdžių bei praktikos turinčiam stebėtojui.
Žiūronų objektyvo skersmuo
Pagrindinės „optinės“ dalys sudarančios žiūronus, kaip ir bet kokius optinius prietaisus ura objektyvas ir okuliaras. Okuliaras – ta vieta pro kurią žiūrima ir tam tikru atstumu pridedama prie akių. Objektyvas – žiūronų vieta, pro kuria patenka šviesa į žiūronus ir kitų specializuotų lęšių pagalba padidinama, paryškinama ir projektuojama į akis, o per jas į žmogaus smegenis. Čia logika yra labai paprasta, kuo daugiau šviesos surenka objektyvas tuo vaizdas ryškesnis. Riekia pažymėti, kad labai svarbu ir objektyvo lęšio ar lęšių nušlifavimo kokybė. Kuo lęšio kokybė yra geresnė, tuo jis mažiau iškraipo šviesa ir ji praeina mažiau „sulaužyta“. Kaip pavyzdį galima pažymėti tai, kad 50 mm. skersmens lęšis „pagauna“ keturis kartus daugiau nuo objektų atsispindėjusios šviesos nei 25 mm. Optimalus objektyvo dydis tarp 40 ir 50 mm. tiems, kurie neturi labai specifinių poreikių. Jei norite stebėti dangaus kūnus ar šviesulius turite rinkis žiūronus ar kitokio tipo stebėjimo priemones su objektyvo matmenimis nuo 56 mm. iki 250 mm. Jei nekeliate sau kažkokių ypatingų stebėjimo užduočių ir žiūronus žadate naudoti tik kelionių ar renginių metu ir tik kartais pridedant prie akių užteks ir 25 mm. skersmens objektyvų.
Gilintis į lęšių nušlifavimą siūlome pradėti tik tada, kai reikalingi ypatingi žiūronai kažkokiam labai specifiniam stebėjimui. Pvz: aukštai praskrendančių paukščių identifikavimui, retai matomų gyvūnų, kurie pasirodo tik tam tikru metu, tam tikroje vietoje stebėjimui, stebėjimui prieblandoje ir esant rūkui ir t.t.
Regėjimo lauko plotis
Šis parametras matuojamas laipsniais. Vertinant regėjimo lauką ir jo matmenis reikia pasakyti – kuo didesnis, tuo geresnis. Žiūronuose su didesniu matymo lauku išreikštu laipsniais lengvai rasite norimą stebėti objektą ir nereiks labai tiksliai „taikytis“. Tačiau regėjimo kampas negali būti ir per didelis, nes dideli išgaubtieji lęšiais stipriai iškraipo „pakraščius“, todėl pagrindinėje fokusavimo ašyje matysite tikrai gerą vaizdą, o pakraščiuose jis bus išsiliejęs arba neryškus. Optimalus regėjimo laukas yra nuo 6 iki 9 laipsnių. Regėjimo laukas turi tiesioginių sąsajų su didinimu ir čia galėja logiška taisyklė – kuo daugiau didinate, tuo mažiau matote, tai yra regėjimo laukas mažėja/siaurėja.
Žiūronų kokybė
Visų pirma, paėmus žiūronus į rankas Jums turi susidaryti įspūdis, kad žiūronai nėra nei per lengvi nei per sunkūs savo gabaritams. Geriausių žiūronų korpusai yra liejami iš aliuminio ir magnio lydinio. Tokie korpusai yra labai patvarūs ir optimalaus svorio. Lengvų žiūronų tiek pats korpusas ir net lęšiai dažniausiai būna pagaminti iš daugiau ar mažiau kokybiško plastiko.
Pažvelgus į objektyvo lęšius juose neturite matyti savo atvaizdo, todėl kad kokybiški lęšiai padengti specialia danga ir nuturi turėti jokių atspindžių, priešingu atveju jie atspindės o nesugers šviesos spindulius. Į objektyvo lęšius reikėtų žiūrėti esant geram apšvietimui, tačiau nešviečiant tiesioginiams saulės spinduliams. Lęšiuose turi susiformuoti žalsvas ar violetinis atspalvis. Jei formuojasi kitokios spalvos vertėtų susimastyti apie žiūronų kokybę.
Water Resistant ir Water Proof taip pat labai svarbios dimensijos žiūronų kokybei nusakyti. Šios dvi charakteristikos dažnai yra painiojamos. Water Resistant – nepraleidžia drėgmės, o Water Proof visiškai sandarūs ir nepraleidžia vandens. Water proof vertėtų rinktis tiems, kurie dažnai susiduria su vandeniu ir jų naudojami žiūronai panyra po vandeniu arba „gauna“ daug lietaus. Pasivaikščiojimas ir stebėjimui rūkę ar lietuje stengiantis apsaugoti žiūronus nuo ilgalaikio tiesioginio vandens poveikio tiks ir Water resistant žiūronai.
Lęšių padėtis ir pačios optinės sistemos konstrukcija dažniausiai yra skirtoma į „Porro“ arba „Roof“ sistemas. „Roof“ sistema daro žiūronus kompaktiškesnius ir su jais lengviau operuojama. Žiūronai su „Porro“ prizmėmis pasižymi truputį geresne vaizdo kokybe (šviesos pralaidumu), lyginant vienodų charakteristikų žiūronus.
Kokybiškuose žiūronuose nesunkiai išskirsite charakteristikas, kurių gamintojai nenusako, pvz. tokia kaip regėjimo gylis. Paimkite žiūronus į rankas ir fokusuokite į apie 1 km nutolusį objektą. Turite išskirti skaidrų arba ryškų regėjimo lauko gylį. Šiek tiek problematiška parašyti suprantamais žodžiais šią charakteristiką, tačiau pažvelgę pro kokybiškus žiūronus iš karto tai pajusite.
Jeigu žiūronus naudosite ir gyvūnams bei paukščiams stebėti, tai jums bus svarbus ir ryškaus regėjimo lauko gylis. Reikia, kad jis būtų kuo didesnis, tačiau gamintojai nepateikia tokios informacijos, reikalingi praktiniai stebėjimai. Kiekvienus žiūronus reikia nustatyti arba sufokusuoti (kad vaizdas būtų ryškus), todėl svarbus parametras – centrinis fokusavimas. Beveik visi dabar gaminami žiūronai turi centrinį fokusavimą, valdomą rankenėle (sriegiu). Gerai, kai ryškumą nuo begalybės iki mažiausio atstumo galima pakeisti 1,5-2 rankenėlės apsisukimais. Geri prietaisai leidžia ryškumą nusistatyti ir vienai arba abiem akims atskirai sukiojant okuliarą (okuliarus).
Išėjimo vyzdžio skersmuo – apskaičiuojamas dalinant objektyvo diametrą (skersmenį) iš žiūronų didinimo skaičiaus. Pavyzdžiui jei norite pirkti žiūronus 7×50,tai išėjimo vyzdžio skersmuo 7,1 mm, o jei žiūronai 8×42, tai 5,3 mm. Rekomenduotina rinktis žiūronus, kurių išėjimo vyzdžio skersmenys ne mažesni kaip 4 mm.
Pabaigai galime reziumuoti, kad: gerų ir pigių žiūronų tikrai nebūna, tad jei ketinate įsigyti kokybiškus žiūronus turite planuoti išleisti ne mažiau kaip keletą šimtų eurų.
