Kartumas burnoje – nemalonus pojūtis, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių, nuo kasdienių įpročių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Šis simptomas dažnai sukelia diskomfortą ir gali būti organizmo signalas apie problemas, kurias verta ištirti. Straipsnyje aptariame pagrindines kartumo priežastis, padėsiančias suprasti, kada verta kreiptis į specialistą.
Kartumas burnoje gali atsirasti dėl daugelio veiksnių – prastos higienos, tam tikrų maisto produktų ar net vidaus organų ligų. Kartais tai tik laikinas pojūtis, susijęs su gyvenimo būdu, tačiau dažnai jis slepia gilesnes problemas. Svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius simptomus, tokius kaip skausmas, nuovargis ar virškinimo sutrikimai, kad būtų galima laiku nustatyti priežastį ir pradėti gydymą.
Burnos ligos
Netinkama burnos higiena yra viena dažniausių kartumo priežasčių. Bakterijos, kaupiasi ant liežuvio ir dantų, gamina chemines medžiagas, sukeliančias nemalonų skonį, ypač ryte. Reguliarus dantų valymas, liežuvio šveitimas ir tarpdančių siūlo naudojimas padeda sumažinti šį pojūtį.
Dantenų uždegimai, tokie kaip gingivitas ar periodontitas, taip pat sukelia kartumą. Uždegimas dirgina burnos gleivinę, o negydomas gali pažeisti dantų atraminius audinius. Pastebėjus kraujavimą ar nuolatinį kartumą, būtina kreiptis į odontologą profesionaliai higienai ir gydymui.
Deginančios burnos sindromas – reta būklė, dažnesnė vyresnio amžiaus moterims. Ji sukelia deginimą ar kartumą, kartais siejamą su hormonų pokyčiais ar stresu. Gydymas apima specialius skalavimo skysčius ir konsultaciją su specialistu.
Vaistų vartojimas
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, vaistai nuo hipertenzijos ar psichikos sutrikimų, gali sukelti kartų skonį kaip šalutinį poveikį. Šis pojūtis dažniausiai išnyksta baigus vartoti vaistus. Jei kartumas trunka ilgai, verta aptarti su gydytoju galimas alternatyvas.
Maisto papildai, turintys geležies, cinko ar kitų mineralų, taip pat gali sukelti metalinį poskonį. Didelės šių medžiagų dozės dirgina skonio receptorius. Sumažinus dozę ar pasirinkus kitą preparatą, pojūtis dažnai išnyksta.
Vaistai gali sukelti ir burnos sausumą, kuris sustiprina kartumą, nes seilės padeda neutralizuoti skonius. Geriant daugiau vandens ir naudojant drėkinančius burnos skalavimo skysčius, galima sumažinti diskomfortą.
Kepenų ligos
Kepenų sutrikimai, tokie kaip hepatitas ar cirozė, dažnai sukelia kartumą burnoje dėl toksinų, pavyzdžiui, amoniako, kaupimosi organizme. Šis skonis gali būti lydimas odos pageltimo, silpnumo ar pilvo skausmo. Tokie simptomai reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.
Kepenų ligos gali išsivystyti dėl virusų, alkoholio vartojimo ar nesveikos mitybos. Ankstyva diagnostika, apimanti kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus, yra būtina norint užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymas priklauso nuo ligos priežasties.
Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip alkoholio atsisakymas ir sveika mityba, padeda palaikyti kepenų sveikatą. Jei kartumas burnoje yra nuolatinis, tai gali būti signalas nedelsiant kreiptis į gastroenterologą.
Virškinimo trakto ligos
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) sukelia skrandžio rūgšties grįžimą į stemplę, lydimą kartumo ar rūgštumo burnoje. Simptomai sustiprėja valgant riebų maistą ar gulint po valgio. Mitybos korekcijos padeda sumažinti refliuksą.
Gastritas ar skrandžio opos, dažnai susiję su bakterine infekcija ar netinkama mityba, taip pat sukelia kartumą. Lydintys simptomai, tokie kaip pilvo skausmas ar pykinimas, reikalauja gastroenterologo konsultacijos ir tyrimų.
Negydomos virškinimo ligos gali sukelti komplikacijų, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistą. Vaistai, reguliuojantys rūgštingumą, ir sveikas gyvenimo būdas padeda kontroliuoti simptomus.
Nėštumas
Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, hormoniniai pokyčiai gali sukelti kartumą ar metalinį skonį burnoje. Šis pojūtis, vadinamas disgeuzija, dažniausiai yra laikinas ir išnyksta vėlesniuose etapuose.
Norint sumažinti kartumą, galima gerti vandenį su citrina ar čiulpti ledinukus, kurie skatina seilių gamybą. Svarbu palaikyti burnos higieną, nes nėštumo metu dantenos tampa jautresnės uždegimams.
Jei kartumas lydi stiprų pykinimą ar kitus neįprastus simptomus, verta pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta kitų galimų priežasčių, tokių kaip virškinimo sutrikimai.
Blogi įpročiai
Rūkymas palieka kartų skonį burnoje dėl nikotino ir kitų cheminių medžiagų. Šis pojūtis gali išlikti ilgai ir sustiprėti dėl dantenų pažeidimų. Atsisakius rūkymo, burnos skonis pagerėja per kelias savaites.
Valgymas vėlai vakare skatina refliuksą, kuris sukelia kartumą ryte. Valgant bent kelias valandas prieš miegą ir vengiant sunkaus maisto, galima sumažinti šį pojūtį.
Per didelis alkoholio vartojimas ar nesubalansuota mityba taip pat prisideda prie kartumo. Pakankamas vandens vartojimas ir sveiki įpročiai padeda išvengti šio simptomo.
Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais
Sunkieji metalai, tokie kaip švinas ar gyvsidabris, patekę į organizmą per maistą ar vandenį, sukelia metalinį ar kartų skonį. Lydintys simptomai, tokie kaip silpnumas ar pykinimas, reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Apsinuodijimas diagnozuojamas atliekant kraujo ar plaukų tyrimus. Gydymas apima toksinų šalinimą, dažnai naudojant chelatavimo terapiją, prižiūrint gydytojui.
Prevencija apima švaraus vandens ir maisto vartojimą bei apsaugos priemones dirbant su pavojingomis medžiagomis. Bet koks įtarimas dėl apsinuodijimo reikalauja neatidėliotinos konsultacijos.
Žemos kokybės produktų vartojimas
Sugedęs ar užterštas maistas, turintis toksinų ar cheminių priedų, gali sukelti kartumą burnoje. Pavyzdžiui, apkartę riešutai ar perdirbti produktai dirgina skonio receptorius.
Renkantis šviežius, kokybiškus produktus ir tikrinant jų galiojimo laiką, galima išvengti šio pojūčio. Ekologiškas maistas sumažina cheminių medžiagų poveikį.
Jei kartumas atsiranda po tam tikro maisto, verta peržiūrėti mitybą. Nuolatinis pojūtis gali signalizuoti kitas problemas, todėl būtina kreiptis į specialistą.
ENT organų ir kvėpavimo takų ligos
Nosies ir gerklės infekcijos, tokios kaip sinusitas ar tonzilitas, sukelia kartumą dėl bakterijų gaminamų medžiagų, patenkančių į burną. Simptomai dažnai lydimi nosies užgulimo ar gerklės skausmo.
Gydant infekciją antibiotikais ar nosies skalavimu, kartumas paprastai išnyksta. Geriant daug vandens, galima sumažinti bakterijų koncentraciją burnoje.
Negydomos ENT ligos gali tapti lėtinėmis, todėl svarbu kreiptis į otorinolaringologą, jei kartumas lydi kitus simptomus. Laiku pradėtas gydymas pagreitina sveikimą.
Neurologinės ligos
Neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga ar veido nervo paralyžius, keičia skonio pojūtį, sukeldamos kartumą. Šios ligos paveikia smegenų sritis, atsakingas už skonio apdorojimą.
Parkinsono liga mažina dopamino kiekį, o Alzheimerio liga pažeidžia smegenų ląsteles, sukeldama skonio sutrikimus. Veido nervo paralyžius sutrikdo signalų perdavimą iš liežuvio, sukeldamas kartų skonį.
Gydymas orientuotas į pagrindinės ligos valdymą. Vaistai ir gyvenimo būdo korekcijos gali sumažinti simptomus. Burnos higiena ir skonio stiprintuvai padeda gerinti pojūtį.
