Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad prieš tris milijardus metų Žemės vandenynai atrodė kitaip. Apie tai rašo Forbes, remdamasis tarptautinės mokslininkų grupės atradimu, vadovaujamos Taro Matsuo – astrofiziko iš Nagojos universiteto Japonijoje.
Savo tyrime mokslininkai sukūrė ankstyvosios Žemės modelį ir išanalizavo, kaip pradinė aplinka paveikė vandenynų spalvą.
„Ankstyvojoje Žemės atmosferoje dominavo vandens garai ir anglies dioksidas, kurie sukūrė rūgščią terpę ir paspartino išplovimą bei eroziją dar nederlingoje žemėje. Didelis kiekis geležies buvo išplautas į vandenynus. Priklausomai nuo joninio krūvio, ištirpusi geležis suteikė vandeniui spalvas – nuo rudos iki pilkos ir žalios. Mūsų modeliavimas parodė, kad vyraujantis elementas tirpale greičiausiai buvo trivalenčioji geležis, dėl kurios vandenynai įgavo daugiausia žalią spalvą“, – aiškinama straipsnyje.
Mokslininkų teigimu, tokioje aplinkoje fikobilinų – fotosintetinių pigmentų, būdingų raudonosioms dumblėms ir cianobakterijoms – evoliucija buvo prasminga. Cianobakterijos galėjo sugerti šviesos energiją, kurios neatspindėjo žalias vanduo.
„Žalieji Žemės vandenynai tikriausiai egzistavo maždaug nuo 3 milijardų iki 600 milijonų metų prieš mūsų laikus. Per šį ilgą laikotarpį cianobakterijos naudojo Saulės energiją, kad suskaidytų vandenį į vandenilį ir deguonį.
Deguonis pradėjo kauptis atmosferoje maždaug prieš 2,4–0,4 milijardo metų. Laisvasis deguonis reagavo su ištirpusia geležimi, sudarydamas geležies rūdą. Kadangi geležis buvo nuolat šalinama iš vandenynų, jų spalva ėmė keistis, kol galiausiai tapo mėlyna“, – rašoma Forbes.
Mokslininkai pabrėžia, kad mėlyni vandenynai sudarė palankias sąlygas dumbliams, kurie naudojo chlorofilą – dėl to ilgainiui išsivystė žalieji augalai.
