Geografija
Stirniai yra Molėtų rajone, netoli Mindūnų ir Stirnių kaimų. Ežeras ilgas, vingiuotas, ištįsęs iš vakarų į rytus, krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, tik rytiniame krante yra kelios aukštumėlės. Ežere yra 7 salos. Ežeras pratakus. Ežero šiauriniame pakraštyje išsidėstę Kulinių ir Purvėnų kaimai, pietrytiniame pakraštyje išsidėstęs Stirnių kaimas, pietvakariniame – Mindūnai.
Privažiuoti prie Stirnių, ypač palijus, ne taip ir lengva – apylinkės pelkėtos, molėtos. Stovyklauti galima tik pusiasaliuose, esančiuose šiauriniame krante. Sukdami apie ežerą į šiaurę ir rytus, prasimurkdysit ir pirman pusiasalin, kurio pušyne smagu stovyklauti. Galima privažiuoti ir nuo Molėtų – Utenos plento. Tačiau šis keliukas painesnis.
Nors Stirniai didžiulis, rangytais krantais, ežeras, bet beveik visi jo krantai, išskyrus kai kurias šiaurinio vietas, plačiau uždurpėję – pelkė.
Žvejyba
Stirniai – ešerių karalystė. Paklauskite bet kurį meškeriotoją – ešerininką. Stirnius jis “aukso kasyklomis” vadina. Ežeras ilgas – apie 9 km., siauras, apsikaišęs pusiasaliais, išsiraižęs įlankom įlankėlėm, pasipuošęs septyniomis salomis, užimančiomis net 53 ha. Daubotas ir gana gilus. Šiaurinio pakraščio vakarų pusėje giliausia vieta – 35 m. Už šios duobės, pačiame “apendicite” dar viena – 27 m gylio. Daubų Stirniuose daug, jų gyliai įvairūs – nuo 10 iki 29 metrų. Štai tose duobėse ir murkso kuprotieji rainiai. Anksti rytais jie išplaukia “pasižmonėti” vandens paviršiun, viena kitą aukšlikę užkąsti. Pasiblaško, papurkštauja tekančios saulės auksu nudažytuose pursluose ir vėl į gilybes nusidangina.
Tačiau ne visi jie tokie “disciplinuoti”. Kiti strainesni, ir saule patekėjus, dar apie seklius trainiojasi, kokią žioplą kuojikę nutverti taikosi. Štai tokių “gastrolierių” jums ir reikia ieškoti. Atsiminkite vieną – stirniškiai kupriai ne tik žiemą, bet ir vasarą labai gerbia avižėlę. Nepatingėkit ant plūdinės meškerės vietoje kabliuko pririšti mažą avižėlę (spalva – skonio reikalas. Svarbu, kad ji blizgėtu ir išverstakius viliotų). Masalą galite naudoti pagal pasirinkimą – slieką, apsiuvą, uodo trūklio lervą, žuvies gabaliuką. Išbandykite viską. Kas tą dieną rainiams labiausiai patiks, tuo ir meškeriokite (ne visada jie vienu ir tuo pačiu masalu gundosi).
Norėdami apšniukštinėti duobes, pasiimkite žieminę meškerę su blizgute. Pastaroji turi būti sunkoka, nes duobės gilios: geriausia – sidabrinė, nes ešeriai labai ja gundosi, o ir tokioj gelmėj geriau spindi. Galite pabandyti laimę ir su aviža. Ypač ją “gerbia” karšiai. Pastebėję bemaskatuojančią su gniutulu sliekų, tol nesitraukia, kol visi to skanėsto neparagauja ir valtin nesugula.
Nebe taip įdomus rytinis Stirnių galas su 29 m gylio duobe bei dviem 6 – 7 m gylio sėkliais. Nuobodoka ir 12,5 metrų gylio duobė, ištįsusi ežero viduryje. Patartina daugiau laikytis vakarinės ežero dalies, – dugno reljefas čia labai įdomus, o žūklė sėkminga.
Nemanykite, kad ežere be ešeriokų, kitokių žuvų nėra. Kimba čia ir kuojos, ir raudės, ir karšiai, ir lydekos, “linksmina” meškeriotoją net ir niekad nesnaudžią plakiai. Žodžiu “asortimentas” gausus tereikia sugebėti juo pasinaudoti ir prisiviliojus ištraukti, nepatingėti apie seklius, nendrynus paplaukioti, duobes duobutes aviža išmatuoti.
Batimetrinis planas
[download id=”6324″]
