Flora ir fauna
Plekšnė yra jūrų žuvis. Lietuvos pakraščiuose jų aptinkamos 4 rūšys, iš kurių dažniausia yra upinė plekšnė. Plekšnės kūnas nesimetriškas – abi akys yra vienoje kūno pusėje, nes šios žuvys dugne guli ant šono – kairiojo arba dešiniojo. Šonas, ant kurio ji guli, yra baltas, nepigmentuotas, o atkreiptasis į viršų – turi akis, ir yra spalvotas. Upinę plekšnę nuo…
Gyvūnų nėštumo trukmė priklauso nuo jų dydžio. Kuo didesnis gyvūnas, tuo ilgiau jis laukiasi palikuonių.…
Naujos šunų veislės, kurios gali tapti geidžiamiausiomis ir populiariausiomis tarp veisėjų.
Baltikinių grybų pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei pusantro tūkstančio rūšių. Tai didžiausioji agarikiečių (kepurėtų grybų) šeima.…
Lydekos – populiari žuvis tarp Lietuvos žvejų, tačiau svarbu žinoti, kada jas galima gaudyti legaliai…
Raudė – viena gražiausių Lietuvos žuvų, panaši į artimiausią savo giminaitę kuoją, tačiau jos kūnas…
Kauno marių žuvys tyrinėjamos nuo pat marių patvenkimo (1960 m.). Kai buvo užtvenktos Kauno marios (plotas 63,5 km²), Nemuno vidurupyje pastebimai pasikeitė žuvų ir kitų vandens organizmų gyvenimo sąlygos. Praeivės žuvys negali patekti į nerštavietes, pablogėjo reofilinių (gyvenančių tekančiame vandenyje) žuvų sąlygos, tačiau pasidarė geriau ežerų tipo žuvims.
Tikslesnę informaciją apie šamų būklę mūsų vidaus vandenyse šiandien sunku duoti, nes jos nėra.
Nors vilkų mūsų šalyje pasitaiko tik vienas kitas, tačiau visuomet yra rizika jį sutikti grybaujant, uogaujant ar šiaip vaikštinėjant po mišką. Natūralu, kad sutikus šį miško plėšrūną įsijungia savisaugos jausmas ir kyla noras bėgti kiek kojos įkabina, neatsigręžiant per petį. Tačiau taip elgtis nereikėtu, tai tik išprovokuotu plėšrūną pulti. O ką daryti, kad susitikimas vyktu sklandžiai ir be pasekmių skaitykite šiame straipsnyje.
Lydekos — vienos iš vertingiausių žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).
Baltijos jūra viena iš gėliausių jūrų pasaulyje. Neva, Vysla, Nemunas ir kitos upės atneša daug gėlo vandens, todėl, jei ties Skagerako ir Kategato sąsiauriais vandens druskingumas 15—20 promilių, tai Botnijos ir Suomių įlankose — tik 2—3, o ties Palanga — apie 6—7 promiles.