Flora ir fauna
Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti kuo ramiausią nakvynę gamtoje.
Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos…
Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas ir ant kitų lapuočių medžių.
Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija senoka ir kiek netiksli, kas liečia klasifikavimą, tačiau tai kol kas išsamiausias šių žuvų aprašymas iki šiol patekęs į mūsų akiratį.
Svarbiausias organas, tiekiantis žuvims deguonį — žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpavimo organai — tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.
Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kartuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį.
Karosai labai paplitusios žuvys mūsų ežeruose, upėse, senvagėse, tvenkiniuose. Jie auga netgi pelkėse, kūdrose.
Šis straipsnis, deja, yra grynai pažintinis, dar iš tų laikų, kai ši žuvis gan dažnai buvo sutinkama mūsų vidaus vandenyse. Nuo 2000 metų Lietuvoje skersnukis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip Lietuvoje, taip ir visame pasaulyje ši rūšis yra labai reta, nykstanti. Tad ko gero nereikia sakyti, kad žvejoti ją – draudžiama.
Lynai gaudomi plūdinėmis ir įvairaus tipo dugninėmis meškerėmis. Pažįstu porą žvejų, kurie anksti pavasarį viename Trakų rajono ežerėlyje lynus gaudo leisdami masalą tarp tankių pernykščių meldų.
Pavasari, vasarą ir rudeni kuojos meškeriojamos plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis.