Kategorija: Žuvys
Plekšnė yra jūrų žuvis. Lietuvos pakraščiuose jų aptinkamos 4 rūšys, iš kurių dažniausia yra upinė plekšnė. Plekšnės kūnas nesimetriškas –…
Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. vėl leidžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose…
Kaip jau daug kur minėta, rudeniop reikėtų rinktis kuo mažesnes upes. Nors tai nėra taisyklė, paprasčiausiai didesnėse upėse sunkiau tuos…
Lydekos – populiari žuvis tarp Lietuvos žvejų, tačiau svarbu žinoti, kada jas galima gaudyti legaliai ir atsakingai. Šiame straipsnyje aptarsime…
Raudė – viena gražiausių Lietuvos žuvų, panaši į artimiausią savo giminaitę kuoją, tačiau jos kūnas platesnis. Nugara rudai žalsva, šonai…
Kauno marių žuvys tyrinėjamos nuo pat marių patvenkimo (1960 m.). Kai buvo užtvenktos Kauno marios (plotas 63,5 km²), Nemuno vidurupyje pastebimai pasikeitė žuvų ir kitų vandens organizmų gyvenimo sąlygos. Praeivės žuvys negali patekti į nerštavietes, pablogėjo reofilinių (gyvenančių tekančiame vandenyje) žuvų sąlygos, tačiau pasidarė geriau ežerų tipo žuvims.
Tikslesnę informaciją apie šamų būklę mūsų vidaus vandenyse šiandien sunku duoti, nes jos nėra.
Lydekos — vienos iš vertingiausių žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).
Baltijos jūra viena iš gėliausių jūrų pasaulyje. Neva, Vysla, Nemunas ir kitos upės atneša daug gėlo vandens, todėl, jei ties Skagerako ir Kategato sąsiauriais vandens druskingumas 15—20 promilių, tai Botnijos ir Suomių įlankose — tik 2—3, o ties Palanga — apie 6—7 promiles.
Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija senoka ir kiek netiksli, kas liečia klasifikavimą, tačiau tai kol kas išsamiausias šių žuvų aprašymas iki šiol patekęs į mūsų akiratį.
Svarbiausias organas, tiekiantis žuvims deguonį — žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpavimo organai — tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.
Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kartuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį.
Karosai labai paplitusios žuvys mūsų ežeruose, upėse, senvagėse, tvenkiniuose. Jie auga netgi pelkėse, kūdrose.
Šis straipsnis, deja, yra grynai pažintinis, dar iš tų laikų, kai ši žuvis gan dažnai buvo sutinkama mūsų vidaus vandenyse. Nuo 2000 metų Lietuvoje skersnukis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip Lietuvoje, taip ir visame pasaulyje ši rūšis yra labai reta, nykstanti. Tad ko gero nereikia sakyti, kad žvejoti ją – draudžiama.
Lynai gaudomi plūdinėmis ir įvairaus tipo dugninėmis meškerėmis. Pažįstu porą žvejų, kurie anksti pavasarį viename Trakų rajono ežerėlyje lynus gaudo leisdami masalą tarp tankių pernykščių meldų.
Pavasari, vasarą ir rudeni kuojos meškeriojamos plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis.
Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio.