Prezervatyvų istorija: nuo organikos iki latekso

Prezervatyvai buvo naudojami tūkstančius metų, tačiau pirmieji vargu ar užtikrino saugų seksą. Jiems sukurti buvo naudojami vėžlių kiautai, gyvūnų žarnos ir lino audinys, tačiau būtent Charles Goodyear 1839 m. atradęs kaučiuką prezervatyvus atnešė masėms.

Pirmieji prezervatyvai

Pirmasis prezervatyvo panaudojimas buvo aprašytas anatomo Fallopijaus darbuose 1564 m. (jo vardu taip pat pavadinti kiaušintakiai).

XVI amžiuje prezervatyvai pirmiausia buvo naudojami siekiant išvengti lytiniu keliu plintančių ligų. Sifilis dažnai baigdavosi mirtimi ir Europoje siautė 300 metų. Tačiau XVII amžiuje po spermotozoidų atradimo, bažnyčia neigiamai vertino prezervatyvų naudojimą, nes tai trukdė sėklos judėjimui. Iki XVIII amžiaus medicinos visuomenėje prezervatyvai tvirtai įsitvirtino kaip don Žuanų, prostitučių ir bedievių įrankis.

Nepaisant to, jie buvo populiarūs tarp turtingųjų ir viduriniosios klasės. Darbininkų klasė gavo prieigą prie prezervatyvų XIX amžiuje, nes Goodyear 1839 m. atrado gumą.

Pergamentas buvo naudojamas prezervatyvams gaminti šimtus metų.

Japonijoje ir Kinijoje prezervatyvai buvo naudojami dar prieš XV amžių. Japonijoje jie buvo gaminami iš vėžlio kiauto, o vėliau iš plonos odos. Kinijoje prezervatyvai buvo gaminami iš aliejumi patepto popieriaus ar ėriuko žarnyno. Jie nedaug skyrėsi nuo XVIII amžiaus Europoje paplitusių prezervatyvų, kurie buvo gaminami iš lino audinio ar gyvūnų žarnyno.

Dažnai prezervatyvai būdavo vieno dydžio ir prieš naudojimą juos reikėdavo sudrėkinti vandeniu. XVIII amžiaus prezervatyvų rinką pasidalijo dvi konkurentės – ponia Filips ir ponia Perkins – tačiau norintys galėjo pasigaminti prezervatyvų namuose pagal paprastą receptą.

Šioje Japonijos dėžutėje yra keturi prezervatyvai, keturi varpos žiedai, viena piršto apsauga (viskas pagaminta iš vėžlio kiauto) su trimis žalvariniais varpeliais.

Šioje Japonijos dėžutėje yra keturi prezervatyvai, keturi varpos žiedai, viena piršto apsauga (viskas pagaminta iš vėžlio kiauto) su trimis žalvariniais varpeliais.

Moteriški prezervatyvai

Manoma, kad pirmasis moteriškas prezervatyvas buvo naudojamas Senovės Graikijoje prieš 2000 metų. Prakeiktas karalius Minosas ejakuliavo gyvatėmis ir skorpionais, kurie žudydavo jo partneres. Galiausiai jo gydytojui kilo mintis įkišti ožkos šlapimo pūslę į meilužes, kad pagautų nuodingus gyvius ir kad jie nespėtų pakenkti.

Mažai tikėtina, kad ši legenda yra tikra. Greičiausiai vienas pirmųjų moteriškų prezervatyvų atsirado XX amžiaus pradžioje. Pozityviosios eugenikos šalininkė Marie Stopes kovojo už prieinamą kontracepciją ir 1923 m. ėmėsi jos reklamos. Prezervatyvas buvo pagamintas iš storos gumos su plieniniu žiedu. Kaip ir kiti to meto guminiai kontraceptikai, jį buvo galima plauti ir naudoti pakartotinai.

Šiuolaikinis moteriškas prezervatyvas prekyboje pasirodė 1993 m. ir iškart susidūrė su rinkodaros problemomis. Moterims jis atrodė keistai, jį buvo sunku įdėti, o naudojant gąsdino “šlamėjimas”. Žiniasklaida nesidomėjo gausiomis jo naudomis ir nusprendė jį viešai išjuokti. Vienu metu jis netgi buvo lyginamas su Edvarda Munko paveikslu “Klyksmas”.

Moteriškas prezervatyvas, 1993 m

1998 metais viskas pagerėjo. Gamintojas Wisconsin Pharmacal gavo peticiją iš Zimbabvės su 30 000 parašų iš moterų, norinčių, kad moteriškas prezervatyvas būtų prieinamas jų šalyje. Išsivystęs pasaulis tai išjuokė, o besivystančios šalys tuo susidomėjo. Vietose, kur moterys neturėjo galimybės gauti medicininės ar finansinės pagalbos, moters kontroliuojamas prezervatyvas galėjo būti įdėtas kelias valandas prieš seksą ir saugiai pakartotinai naudojamas.

Žodžio “Condom” (prezervatyvas) kilmė

Niekas nežino tikrosios žodžio “Condom” (prezervatyvas) kilmės. Jis galėjo kilti iš Prancūzijos miestelio; jis galėjo būti pavadintas karaliaus Karolio II vardu; jis galėjo kilti iš lotynų kalbos. Nėra sutarimo dėl jo etimologijos.

Yra žinoma, kad condum pirmą kartą paminėtas eilėraštyje 1706 m., o vėliau condon pasirodė literatūros žurnale 1709 m. Šiaip prezervatyvas buvo žinomas daugeliu pavadinimų: vyriška makštis, pirštinės, šarvai, angliškas jojimo kostiumas, prancūziškas laiškas ir rašomoji mašinėlė.

Požiūris į prezervatyvus

Ir Casanova, ir markizas de Sade’as rašė apie prezervatyvus. Pirmasis sakė, kad jų kūrėjas “buvo geras žmogus”. Froidas jų ne itin mėgo, bet jis manė, kad jie yra geresnis variantas nei nutrauktas lytinis aktas, o Jane Austen rekomendavo atskiras lovas kaip geriausią kontracepcijos priemonę. 2010 m. Katalikų bažnyčia nenoriai priėmė prezervatyvus, bet tik siekdama užkirsti kelią rimtoms ligoms, tokioms kaip ŽIV.

Nacionalinis seksualinio požiūrio ir gyvenimo būdo tyrimas (Natsal) 1990, 2000 ir 2010 metais atliko tris seksualinių įpročių tyrimus. Jie nustatė, kad per dešimtmečius prezervatyvai išpopuliarėjo, ypač tarp vyrų, turinčių naujų partnerių.

XXI amžiuje tiek moteriški, tiek vyriški prezervatyvai išgyvena revoliuciją. Moteriškų prezervatyvų rinka staiga tampa konkurencingesnė, todėl ateityje moterims atsiranda daugiau pasirinkimo galimybių. Billo ir Melindos Geitsų fondas pavargo nuo senojo prezervatyvų stiliaus ir skyrė 11-ai prezervatyvų dizainerių po 100 000 USD, kad jie sugalvotų ką nors įdomesnio. Tai geras laikas tiems, kurie labiau už viską vertina saugumą.