Autorius: Andris Veinbaums
Darbo bitė, užsispyręs, mažų žingsnelių ir taiklaus šūvio šalininkas, bet dažniausiai man niekas nepavyksta. Agresyvus optimistas. Draugijoje kelių rūpesčių. Senatvėje tikriausiai rašysiu prisiminimus. Visi jie bus išgalvoti nuo A iki Z.
Nors vilkų mūsų šalyje pasitaiko tik vienas kitas, tačiau visuomet yra rizika jį sutikti grybaujant, uogaujant ar šiaip vaikštinėjant po mišką. Natūralu, kad sutikus šį miško plėšrūną įsijungia savisaugos jausmas ir kyla noras bėgti kiek kojos įkabina, neatsigręžiant per petį. Tačiau taip elgtis nereikėtu, tai tik išprovokuotu plėšrūną pulti. O ką daryti, kad susitikimas vyktu sklandžiai ir be pasekmių skaitykite šiame straipsnyje.
Lydekos — vienos iš vertingiausių žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse. Ir kaip maisto produktas, ir kaip biomelioratoriai, nes ten, kur nėra šių plėšrūnių, smarkiai padaugėja menkaverčių žuvų (pūgžlių, dyglių, saulažuvių).
Kadaise klestėję miestai, didingos šventyklos bėgant amžiams prarado savo svarbą ir šlovę. Tačiau šiandien tai – vieni lankomiausių pasaulio griuvėsių. Tai griuvėsiai, pasakojantys užmirštas, šlovingas, šiurpias ir mistikos kupinas istorijas.
Išskirti 10 svarbiausių lankytinų vietų Norvegijoje nėra taip jau paprasta. Ši šalis siūlo neribotus gamtos atradimus, kuriuos paįvairina šiaurietiškai jaukūs medinių namukų nutūpti miestukai, susispietę fiordų pakrantėse.
Gal dėl to, kad gyvename lygumų krašte ir aukščiausia kalva nė nesiekia 300 m aukščio, mus, lietuvius ypatingai žavi kalnuotos vietovės. Tad tiems, kurie kelionėse nepraleidžia progos pasimėgauti gamtos grožiu, sąrašas gražiausių tarpeklių, kuriuos galime išvysti Europoje.
Vokietijos šiaurėje apstu ne tik įdomių istorinių vietovių, gražių miestų, bet ir kerinčios gamtos kampelių, o visos Europos vaikus vilioja net du didžiuliai pramogų parkai.
Lycopodium clavatum. Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų augalas. Tenka pabrėžti, kad pataisas…
Kai kurie augalai turi stiprių insekticidų ir daugelį amžių naudojami vabzdžių baidymui ar naikinimui. Juos sėkmingai galima naudoti ir žygių metu. Pavyzdžiui, tokių žinomų augalų kaip ieva, pelynas, šeivamedis, bitkrėslė ir kt. pagalba galima užsitikrinti kuo ramiausią nakvynę gamtoje.
Fucus vesiculosus. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti.…
Inonotus obliquus. Įžulnusis skylenis, juodasis beržo grybas, beržinis juodgrybis (lot. Inonotus obliquus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos grybas. Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas ir ant kitų lapuočių medžių.
Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, norėtumėm atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog jis parašytas 1935 m. todėl ir pavadinimas “Minagai” šiomis dienomis nebenaudojamas. Tai kelios rūšys žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, kurios vadinamos negėmis. Nors informacija senoka ir kiek netiksli, kas liečia klasifikavimą, tačiau tai kol kas išsamiausias šių žuvų aprašymas iki šiol patekęs į mūsų akiratį.
Svarbiausias organas, tiekiantis žuvims deguonį — žiaunos, kuriose yra daugybė kraujo indų. Papildomi kvėpavimo organai — tai purkštuvai (juos galvoje prieš akis turi rykliai rajos), labirintas (oro ertmė su kraujo indais), plaukiojimo pūslė, žarnynas.
Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kartuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį.
Karosai labai paplitusios žuvys mūsų ežeruose, upėse, senvagėse, tvenkiniuose. Jie auga netgi pelkėse, kūdrose.
Šis straipsnis, deja, yra grynai pažintinis, dar iš tų laikų, kai ši žuvis gan dažnai buvo sutinkama mūsų vidaus vandenyse. Nuo 2000 metų Lietuvoje skersnukis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Kaip Lietuvoje, taip ir visame pasaulyje ši rūšis yra labai reta, nykstanti. Tad ko gero nereikia sakyti, kad žvejoti ją – draudžiama.
Jei esate čia, tikrai girdėjote apie Pornstar Martini kokteilį! Jeigu ne, tai tikrai verta sužinoti jo receptą ir išbandyti!
Lynai gaudomi plūdinėmis ir įvairaus tipo dugninėmis meškerėmis. Pažįstu porą žvejų, kurie anksti pavasarį viename Trakų rajono ežerėlyje lynus gaudo leisdami masalą tarp tankių pernykščių meldų.
Pavasari, vasarą ir rudeni kuojos meškeriojamos plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis.
Didžiajame kino ekrane pirmą kartą atraskite žymiausio regio muzikos autoriaus ir atlikėjo Bobo Marlėjaus (1945-1981), kuris įkvėpė kartas per savo…
Mokyklos draugai Karolis (Mantas Stonkus), Šampūnas (Justinas Jankevičius), Tankas (Andrius Žiūrauskas) ir Princas (Valentinas Krulikovskis) užsiknisę gyvena savo gyvenimus. Lietuvoje…
Ešeriai gyvena beveik visos Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Azijos vandenyse iki 1000 m aukščiau jūros lygio.
Nuo vasario 23 dienos kino teatruose atgis tikra 1983 m. pasaulio ralio čempionato istorija, sukėlusi revoliuciją auto pasaulyje. Nuostabi aktorių…
Mums jau gerai pažįstamo profesoriaus, keliautojo Č. Kudabos aprašytas maršrutas iš knygos “Septyni keliai iš Varnių”. Maršrutas skirtas tiems, kurie mėgsta išjausti, – įsigilinti į žodžių prasmę ir pabandyti suvokti ką jautė ir kaip viską matė žodžius pasakęs asmuo.
Maršruto žemėlapis Pats maršrutas tikrai nepaprastas, driekiasi nuostabiais mūsų krašto keliais atidengdamas nepaprasto grožio peizažus. Mes žemėlapyje pažymėjome tik aprašyme…
Vėl rankose profesoriaus Č. Kudabos 1977 metais parašyta knygelė pavadinimu “Upelių pakrantėmis”, o joje vienas už kitą nuostabesni maršrutai. Su Jumis dalinamės pačiu pirmuoju, tikrai nuostabiu, palei Vilnios upę nuo pat jos aukštupio iki žiočių Vilniaus senamiestyje. Maršrutas galima sakyti dvigubas, vienas juo keliaujantiems automobiliu, kitas tikriems, kelionių užgrūdintiems, turistams, pėsčiomis.
Nors aprašyme kalbame apie kelionę nuo Vilniaus iki Aukštadvario, tačiau daugiau dėmesio skiriama ruožui nuo Panošiškių iki Aukštadvario, todėl mes siūlome keliauti būtent šia atkarpa. Žinoma su didelėmis kuprinėmis kuriose visas reikalingas inventorius, pėsčiomis ir mažiausiai viena nakvyne, kad kaip įmanoma geriau susipažinti su šio nuostabaus krašto apylinkėmis, čia sutinkamais turistiniais ir gamtiniais objektais.
Be galo įdomus maršrutas pėsčiomis, Luknos upelio pakrantėmis. Tiksliau net du maršrutai, vienas labiau komfortą ir pakankamai gerus kelius mėgstantiems maršrutas nuo upelio žemupio į viršų (20,7 km). Kitas visiškai laukiniams žmonėms nuo ištakų žemyn (17,9 km). Einantiems pastaruoju, rekomenduojama eiti žiemą, kai gerai pašale, nes upelio pakrantės pelkėtos ir vaikščioti kitu metų laiku ne tik sudėtinga, bet ir labai pavojinga.
Nors maršrutą „Rytų Lietuvos ežerų pakrantėmis“ pradėti galima iš bet kurio Lietuvos taško, tačiau patogiausiai juo keliauti iš Vilniaus. Rekomenduojamas keliavimo būdas šiuo maršrutu yra keliauti automobiliu. Ypatingai patiks tiems, kurie mėgsta po Lietuvą pasivažinėti automobiliu.
