Alkoholis – mūsų priešas

„Vyno garai, jei jūs neturite dar vardo, tad būkite vadinami šėtonu.“ _{V. Šekspyras}

Šiandien jau atsirado žmonių, kurie suprato alkoholio kenksmingumą ir stojo kovon prieš jo vartojimą. Bet dar yra daugybė žmonių, kurie, nieko nežinodami apie alkoholio kenksmingumą, vartoja jį ir tuo kenkia savo organizmui, rengdami patogią dirvą žmonijos išsigimimui ir kultūros bei civilizacijos žūčiai.

Tad bus pravartu keliais trumpais bruožais susipažinti su svarbiausiomis alkoholio ypatybėmis: kaip jis veikia žmogaus organizmą ir kokius nuostolius teikia visuomenei jo vartojimas.

Alkoholis – nuodai

Šiandien beveik visų mokslininkų pripažinta, kad alkoholis yra nuodai, kurių galima rasti vyne, aluje, degtinėje ir kituose svaigaluose. Alkoholis yra melsvos spalvos skystis – chemijoje žymimas C₂H₆O – greitai užsidegąs ir lengvai gaunamas iš miežių, vynuogių, bulvių ir kt., jungiantis su cukrumi. Nors maža alkoholio dozė ir negresia žmogui mirtimi, bet kai kurie mokslininkai tvirtina, kad jau 2 bonkos 50° degtinės gali padaryti žmogui galą (Joffroy ir kiti). Čia, žinoma, svarbu gėrėjo sveikata, aplinkybės, laikas ir kt.

Dauguma alkoholio vartotojų tvirtina, kad alkoholiniai gėralai esą maistingi ir teikią mūsų organizmui jėgos. Viduramžiais degtinė buvo vadinama net „skystąja duona“. Bet šių dienų mokslo šviesoje šis tvirtinimas visai nustoja savo vertės. Cheminiai analizai, daryti tokių mokslo autoritetų, kaip Bungės, Krepelino, Forelio ir kitų profesorių, galutinai įrodė, kad alkoholiniai gėrimai visai neturi jokių maistingų dalių (visos maisto rūšys yra susidėję iš šių šešių pagrindinių dalių: baltymų, riebalų, vandens, cukraus, krakmolo ir mineralų), neskaitant vandens.

Alkoholio žala kūno organams

Alkoholis ne tik netvirtina mūsų organizmo, bet dar kenkia jam, ardydamas įvairius mūsų kūno organus.

Virškinimo organai

Mokslo patirta, kad alkoholis iš visur traukia drėgmę, ir tiek maistą, tiek kitus daiktus – kietina. Taigi alkoholis sukietina valgomą maistą, ir suteikia mūsų virškinimo organams bereikalingo darbo. Virškinamieji organai jau ir taip nuvarginti nuolatinio darbo dar labiau nuvargsta nuo alkoholio ir nebepajėgia tinkamai virškinti maistą, ir tuo mąžta mūsų organizmo jėgos. Be to, alkoholis sukietina pilvelio syvų liaukas ir padaro jas nebetinkamas darbui. Tokios liaukos nebeįstengia pagaminti tiek virškinamųjų syvų, kiek reikėtų pagaminti. Trūkstant suvų, žmogus nustoja noro valgyti, todel girtuokliai ir skundžiasi neturį apetito, t. y. noro valgyti.

Jeknos (kepenys)

Mūsų organizme maisto virškinimo pareigas eina dar vienas organas – jeknos (kepenos). Jos gamina tulžies syvus, kurie tirpdo riebalus. Nuo nuolatinio alaus vartojimo jeknos išsipučia, apauga taukais ir nebetinka darbui. Nuo degtinės jeknos susitraukia, sukietėja, kraujas nebegali tokiose jeknose tinkamai tekėti, ir žmogus turi sirgti. Inkstai, kurie eina mūsų organizme koštuvų pareigas, nuo degtinės arba alaus susitraukia ir nebegali tinkamai valyti kraujo. Tad sprendžiant iš viso to, kas aukščiau pažymetą tenka daryti išvadą kad alkoholis yra didžiausias virškinamųjų organų priešas ir griovėjas.

Seniau manydavo, kad alkoholis didina kūno jėgas, todel sunkiems darbams palengvinti jį vartodavo. Bet paskutinių laikų tyrimai, Ričardsono, Gliuko ir kitų prof. daryti su erografu (tam tikras prietaisas raumenų jėgai matuoti) galutinai paneigė tą tvirtinimą, įrodydami, kad alkoholis ne didina mūsų kūno stiprumą, bet mažina. Abstinencijos mokslas turi begalę įvairių įrodymų, remiančių tą tvirtinimą, kurių, deja, del vietos stokos negalime čia išdėstyti.

Širdis ir kraujas

Žmogaus gyvybei palaikyti, reikalinga, kad suvirškintas maistas išsiskirstytų po visą kūną. Maisto dalių skirstymo pareigas mūsų organizme eina širdis ir kraujas. Kraujas yra raudonos spalvos skystis, kuriame plauko begalė raudonųjų ir baltųjų kraujo rutulėlių. Tie rutulėliai, paėmę maistingas dalis, širdies stumiami neša į visas mūsų organizmo dalis maistą, šilimą ir medžiagą naujoms ląstelėms tverti. Širdis nuolat tuos kraujo rutulėlius siuntinėja į įvairias mūsų kūno dalis ir reguliuoja kraujo tekėjimą. Taigi širdies ir kraujo reikšmė labai didelė, nes be jų žūtų mūsų organizmas.

Bet ir šiuos mūsų organus alkoholis be presigailėjimo naikina.

Nuo svaigiųjų gėralų vartojimo, nors ir „su saiku“, širdis – didėja, apauga taukais ir nebegali tinkamai reguliuoti kraujo tekėjimą. Todel girtuokliai greit pailsta, negali daug dirbti, nes jų įvarginta ir išpurtusi širdis gali staiga nustoti veikusi (širdies „plyšimas“, ir jiems tuomet tenką mirti. Alkoholis, įsisunkęs į kraują, naikina raudonuosius kraujo rutulėlius, versdamas juos taukais. Todel girtuokliai dažnai esti riebūs, bet netvirti, nes tvirtumui reikia raumenų, o ne taukų. Alkoholis, įsisunkęs gyslosna, jų lanksčias sieneles aplipdo kalkėmis, kurių daug yra svaiginamuose gėraluose. Nuo to gyslos darosi trapios, raukšlėtos; tokiomis gyslomis kraujas nebegali gerai tekėti ir kartais atsitinka gyslų trūkimas, ir žmogų ištinka paraližus arba staigi mirtis. Taigi ir čia alkoholis yra vien tik griovėjas ir naikintojas.

Plaučiai

Nuo alkoholio mūsų plaučiai patvinsta krauju, išsipučia ir nebegali įkvėpti tiek deguonies, kiek jo reikia mūsų kūnui. Alsavimas darosi silpnas ir lėtas. Girtuokliai dažnai serga gerklės uždegimu.

Šilima (šiluma)

Yra nuomonių, kad alkoholis teikiąs mūsų kūnui šilimos. Bet daugybė gyvenimo faktų ir žymių mokslo žmonių įrodymų tas nuomones jau senai paneigė. Alkoholis jokios šilimos mūsų kūnui nesuteikia, bet dar daugiau išeikvoja. Tiesa, išgėrus alkoholinių gėrimų žmogui pasidaro tartum šilčiau, bet čia tik alkoholio apgaulė. Nuo alkoholio kraujas pradeda smarkiai tekėti, gyslos mūsų poodyje išsipučia, o kartu su krauju paodin išeina ir mūsų kūno šilima, kuri susidūrusi su išorės šalčiu nyksta. Taigi alkoholis mūsų kūnui šilimos neteikia.

Kad alkoholis net ir šalčiausiuose kraštuose yra nereikalingas, aiškiai įrodo garsaus šiaurės keliautojo Nanseno žodžiai:

„Gyvenimas man įrodė, kad alkoholis šaltose šalyse nėra reikalingas, bet priešingai – kenksmingas“.

Troškulys

Dauguma vartoja alkoholinius gėrimus, ypač alų, troškuliui numalšinti ir tiki, kad alus yra puikiausias gėralas. Priešingai, alkoholis traukia iš mūsų organizmo drėgmę ir dar labiau didina troškulį. Štai kodel norint atsigerti alaus, reikia kelių butelių, o vandens tik kelių stiklinių.

Alkoholiniai gėrimai silpnindami mūsų organizmą ir raumenų tamprumą, aišku, yra priešingi sporto idėjai. Todel kiekvieno tikro sportininko vyriausias obalsis: „Negirtuokliauk ir nerūkyk!“. Tokie žymus sportininkai, kaip Paavo Nurmi, Ville Ritola, Albin Stenroos, Hones Holchmainen, yra įsitikinę abstinentai.

Smegenys ir nervų sistema

Mūsų organizmas yra labai sudėtingas. Jame esama įvairių procesų ir veiksmų, kuriuos reguliuoja smegenys ir nervų sistema. Ypač veikia alkoholis mūsų smegenis ir nervų sistemą. Žymus abstinentas Sažinas šiuo klausimu taip išsitaria: „Medicinos mokslo išvados šiandien tikrai ir griežtai rodo, kad alkoholis yra paraližuojami narkotiniai nervų sistemos nuodai“. Smegenys ir nervai, kurių priklauso mūsų galvojimas, regėjimas, uoslė, girdėjimas, raumenų judėjimas ir daug kitų kūno funkcijų, aišku, yra labai svarbus organai. Mūsų smegenys telpa galvos kiauše ir nugarkaulyje, o jų nervų yra visame kūne.

Kenksmingas alkoholio veikimas smegenų ir nervų sistemos turi sąryšio ir su kitais mūsų kūno organais; tad nusigėręs žmogus nebegali tinkamai vaikščioti, bet svirduliuoja. Jo regėjimo, girdėjimo, uoslės ir jutimo organai yra visai nusilpę, alkoholio suparaližuoti. Alkoholiui veikiant smegenis, labai nusilpsta žmogaus protavimas ir gabumai. Tat aiškiai įrodė bandymai mokyklose su mokiniais. Be to, nuo alkoholio silpnėja valios patvarumas, estetikos, altruizmo ir doros jausmai.

Kiurcas ir Krepelinas aiškiai įrodė, jog ir maža alkoholio doza (80 gramų) palieka žymių mūsų smegenyse dar 24 val. ir tik paskum išnyksta. Taigi nuolatinis alkoholio vartojimas labai žymiai veikia mūsų smegenis ir nusilpnina juos. Nuo tokio alkoholio vartojimo žmogus dažnai apserga sunkiai išgydoma „baltąja karštlige“, kuri baigiasi mirtimi ar beprotybe. Beprotnamių statistika prikišamai rodo, kad daugiausia proto ligų atsitinka alkoholio dėka. Tad ir tuos organus, nuo kurių pareina žmonijos progresas ir kultūros pažanga, alkoholis negailestingai naikina.

Limpamosios ligos (epidemijos)

Kai kas tvirtina, kad alkoholis yra labai gera priemonė kovai su limpamomis ligomis, bet tai visai neatatinka tikrybei. Gyvenimas rodo, jog epidemijoms siaučiant daugiausia užsikrečia tie, kurie vartoja svaigalus. Profesorius Adams, pasiremdamas tyrimais, darytais koleros siautimo metu, patyrė, kad iš šimto susirgusių kolera – blaivininkų miršta 19, gi vartojančių alkoholinius gėralus 81 žmogus.

Gydytojas V. Hursley sako:

„Alkoholis yra ne vaistai nuo ligų, bet visų ligų, neturto, vargo ir mirties pradžia“.

Panašios nuomonės yra visi žymieji šių dienų medikai. Tiesa, medicinoje yra vartojami ir nuodai, bet tai nereiškia, kad juos reikia pradėti vartoti tokiomis didelėmis dozomis, kaip kad dabar vartojamas alkoholis.

Alkoholis silpnina tautą

Alkoholiniai gėralai neigiamai veikdami paskirų asmenų organizmą ir darydami juos tiek kūno, tiek dvasios paliegėliais silpnina ir visą tautą. Toji tauta, kurios nariai vartoja alkoholį, niekuomet neklestės! Įpratimas girtuokliauti eina iš kartos į kartą ir virsta įgimta tautos savybe. Senovės graikai sakydavo: „Ebri gignunt ebrios“ – girtuokliai gimdo girtuoklius, o lietuvių priežodis sako: „Obuolys nuo obeles netoli tekrinta“. Tie gilūs žmonijos posakiai pilnai yra patvirtinti šiandieniniais medicinos ir abstinencijos mokslo tyrimais. Girtuoklių tėvų vaikai. dažniausiai esti alkoholikai, pusgalviai, išsigimėliai ir kitos rūšies paliegėliai. Crothersas pažymi, kad 80% girtuoklių vaikų gema su palinkimu girtuokliauti. Be to, pastebėtina, kad ten, kur vartojamas alkoholis, vaikų marumas daug didesnis, negu blaivioje šaly.

Amerikos indėnai išgaišo vien nuo degtinės. Girtuokliai tėvai nustoja gimdymo galios arba jų vaisius gimsta negyvas. Tat visiškai patvirtina Bungės, Arrivės, Krepelino ir kitų mokslininkų statistikos ir moksliniai tyrimai, o dar ryškesni pavyzdį mes galime matyti dabartinėje Prancūzijoj. Prancūzijoje šiandien labai daug vartojama svaigiųjų gėralų, ir prancūzų skaičius mažėja. Mirimų nuošimtis Prancūzijoj žymiai didesnis nei gimimų. Prancūzija, jei ji neliaus girtuokliavusi, ateity bus išbraukta iš gyvų tautų tarpo. Kur alkoholis, ten ir žmonijos išsigimimas!

Alkoholiniai gėrimai kenkia ne tik žmogaus organizmui, bet ir visuomenės santvarkai bei kultūros pažangai. Didesnis nuošimtis nusikaltėlių, aferistų ir ištvirkusių žmonių yra alkoholikai, jeigu panaikintume svaigių gėralų vartojimą, tad pranyktų pusė kalėjimų. Alkoholis silpnina žmogaus valią ir dorovę. Kovai su ištvirkimu ir prostitucija tėra lik viena priemonė – abstinencija.

Ten, kur alkoholis – visados anarchija, juk dauguma nusižudymų, gelžkelių katastrofų, gaisrų ir kitų nelaimių atsitinka tik svaigiųjų gėralų dėka.

Girtuokliavimas nepažįsta taupumo

Neblaivioj šaly visuomet skurdas ir nepriteklius. Lietuviams stoka pinigų, bet vis delto jie per šių metų pirmuosius 7 mėnesius išgėrė degtinės už 20 su viršum milijonų litų, juk už tuos pinigus buvo galima padaryti daug gera.

Alkoholis yra priešingas kultūros pažangai, nes jis naikina kilniuosius žmogaus jausmus ir verčia jį gyvuliu.

„Tiktai žmogus valgo neišalkęs ir geria neištroškęs. O jeigu jis rūko ir šniaukščia taboką, uosto nuodus, geria svaigiuosius gėralus, tai jis save verčia gyvuliu“

– sako didis gamtininkas Darvinas.

Jau senai žmonija suprato alkoholinių gėralų kenksmingumą ir pragaištį, jau senai buvo pradėta kovoti prieš tą žmonijos priešą, bet tikroji kova prasidėjo tik pastaraisiais laikais. Seniau buvo kovota netinkamu būdu, netiksliais metodais ir įvairiais „gėrimais su saiku“, bet šiandien prieita išvadą, kad tik visiškas susilaikymas nuo svaigių gėralų, t. y. abstinencija, teduoda gerų rezultatų kovoje su girtuokliais. Šiandien pasaulis jau suprato abstinencijos idėjos kilnumą ir ėmė griežtai kovoti prieš alkoholį. Tokios kultūringos šalys, kaip Suomija ir jungtinės Amerikos Valstybes įvedė savo teritorijose prohibiciją, t. y. uždraudė pardavinėti svaiginamus gėralus.

Lietuva nuo to dar labai toli. Milijonai litų išleidžiami vien tik svaigiesiems gėralams. Pas mus daugiau smuklių, negu mokyklų ir kitų kultūrinių įstaigų. Lietuva skęsta alkoholio tvane. Mes privalome stoti kovon prieš šį mūsų tautos, viso pasaulio priešą. Kiekvienas mylis tautą ir kultūrą žmogus turi likti abstinentu. Mes į savo mokyklas privalome kuo greičiausiai įvesti blaivybės pamokas.

Nors pirmi žingsniai jau padaryti, bet kovotojų eilės labai retos. Kiekvienas lietuvis turi laikyti savo pareiga padidinti tas kovotojų eiles, nes tik abstinencija – kelias į šviesią ateitį!

Teksto kalba netaisyta. Patikslintos eilučių ribos.

Straipsnį žr. periodiniame leidinyje „Kultūra“ (1925, Nr. 10. P. 461–464)