Mus rasite
Kūno grūdymas ir odos priežiūra
Kūno grūdinimas ir odos priežiūra @būvis.lt iliustracija

Sena tiesa nerūdija

Kūno grūdymas ir odos priežiūra

Jau seniai žinoma, kad sveika oda yra ne tik grožio simbolis, bet ir sveikatos rodiklis. Daugelis iš mūsų siekia išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir švytinčią odą per visą gyvenimą. Šiame straipsnyje, pavadinimu „Kūno grūdymas ir odos priežiūra”, susipažinsite su šia svarbia tema ir pasiūlysime praktinius patarimus, kaip tai pasiekti.

Visi norime būti sveiki, tvirti, ištvermingi. Bet vienų norų neužtenka, reikia griebtis priemonių, Pirmučiausia reikia sutvarkyti kasdieninis gyvenimas. Sportas, kūno mankštymas, iškilos, kūno grūdymas, odos priežiūra ir t. t. tėra pagalbinės priemonės. Tačiau ir jos turi didelės reikšmės. Šį kartą noriu nušviesti kūno grūdymo ir odos priežiūros svarbą.

Kūno grūdymas ir odos priežiūra svarbios ne tik del to, kad apsaugo organizmą nuo peršalimo, bet ir del to, kad neleidžia įsigalėti organizme džiovai, kuri yra giliai įleidusi šaknis mūsų tautos kūnan. Todel, kiekvienas dar jaunas būdamas privalo grudinti kūną ir prižiūrėti odą.

Odos funkcijos

Apsaugoti kūnui nuo peršalimo mes turime gamtos duotą apsiaustą – odą, gausiai aprūpintą nervais, limfos ir kraujo indais. Jos pirmasis uždavinys yra kūno šilimą reguliuoti, šalčiui veikiant, šilimą sulaikyti kūne, šilimai veikiant, ją pašalinti. Kol oda atlieka savo darbą tinkamai, kol kūno šilima gerai reguliuojama, tol mūsų kūnas žalingos oro įtakos nejaučia. Šilimos reguliavimą oda atlieka tuo būdu, jog šalčiui veikiant, jos kraujo indai susitraukia, susiaurėja ir šiltą kraują nustumia kūno gilumon, o šilimai veikiant, jos indai prasiplečia, kraujas iš kūno gilumos subėga į odą ir garina šilimą. Šilimos iš kuno šalinimų žymiai padidina prakaito liaukučių veikimas. Pro jas kūno vanduo garinamas. Jam garinti kraujas atiduoda daug savo šilimos. Sukrikus šiai odos funkcijai, sukrinka ir sveikata, tą sukrikimą dažniausiai vadiname peršalimu.

Tad mums turi rūpėti tinkama odos priežiūra.

Kadangi kūno grūdymas ir odos priežiūra visų pirma liečia odą, tai reikia ją tiksliai pažinti.

Oda aptrauktas visas musų kunas. Ji yra sudaryta iš trijų sluoksnių: paviršutinio, arba epidermio, vidurinio, arba tikrosios odos, ir apatinio, arba riebalinio sluoksnio.

Epidermis daug plonesnis už tikrąją odą, jo mes turime du sluoksniu: patį paviršutinį – raginį – ir po juo gulintį – gleivingąjį. Raginis sluoksnis susidaręs iš nebegyvų, plokščių narvelių, kurie nuo paviršiaus pamažu lupasi ir nukrinta pleiskanų pavidalu arba nusitrina besiprausiant. Raginis sluoksnis neturi kraujo indų ir yra nejautrus, todel jį galima įbrėžti ir net adata perverti be kraujo ir sopulio. Jei mes nudegam odą, tad iššoka pūslė, pilna skystimo, tos pūslės sienelė yra ne kas kita kaip tasai raginis sluoksnis. Jis apsaugo gleivingąjį sluoksnį, kurs, netekęs tos apsaugos, yra labai opus ir užsikrėtęs bakterijomis ima pūliuoti. Jei odai tenka nuolat trintis į kietus daiktus, tad nuo trynių raginis sluoksnis storėja, atsiranda antgraužų, kaip tat dažnai pastebime delnuose ir kojų paduose.

Gleivingasai sluoksnis susidaręs iš minkštų, gyvų narvelių. Prie raginio sluoksnio jie apmiršta, išdžiūsta ir virsta plokščiais raginiais, tuo tarpu gilesnieji be paliovos dauginasi ir atstoja mirusius. Del to raginos sluoksnis, kad ir nusitrina iš oro pusės, bet plonyn neina. Gleivingojo sluoksnio narveliuose yra spalvingų grūdelių, nuo kurių pareina odos spalva. Nuo saulės karštų spindulių mūsų odoje spalvingų grūdelių atsiranda daugiau, ir oda vasaros metu patamsėja, arba kaip sakome, nudega nuo saulės. Gleivingajame sluoksnyje kraujo indų taipgi nėra. Pro didinamuosius stiklus epidermio paviršiuje galime pastebėti daugybę smulkių skylučių – tai taukų ir prakaito liaukučių vamzdelių pradžia. Pro jas taukai ir prakaitas išeina į odos paviršių. Odą nešvariai laikant, jos dažnai užanka.

Odos funkcijos ir sluoksniai

Oda ir jos sandara @būvis.lt iliustracija

Tikroji oda pasižymi savo tvirtumu. Ji sudaryta iš jungiamojo ir elastingojo audinio skaidulų. Joje yra daug kraujo indų, raumenų, ir nervų skaidulų. Tikro šios odos paviršius nelygus, gūbriuotas. Gūbreliai išraizgyti kraujo indų rezginiu. Juose pasibaigia nervų galai – lytimieji organai. Nuo šių kraujo indelių pareina odos raudonumus, juo kur plonesnis epidermis, juo aiškiau šviečia raudonumas, pav., lūpos del epidermio plonumo yra skaisčiai raudonos. Mūsų veidai parausta, kada kraujo indeliai prasiskečia ir pritvinksta kraujo, ir išblykšta, jei susitraukia ir išstumia kraują. Tikrosios odos gilesniuose sluoksniuose yra daugybė taukų liaukų. Jų yra visoje odoje, išskyrus delnus, padus ir nagas. Jos atsidaro plauko maišelyje arba odos paviršiuje. Šios liaukos leidžia taukus. Taukai ištepa palaidą plauko dalį ir raginį odos sluoksnį. Išteptas plaukas nelūžta ir oda pasidaro minkštesnė, lankstesnė ir nepraleidžia vandens.

Lytimieji organai nėra susibūrę viename organe arba viename daikte, bet išsisklaidę odoje nevienodai, ir kur gi daugiau ir tankiau, ten ir oda jautresnė. Palytėjimo pojūtis lavinamas, gali žymiai patobūlėti. Ypatingai išlavintą pojūtį turi akli žmonės, kurie geriau už kitus pažįsta paliestų daiktų savybes. Tais pačiais organais mes jaučiame šaltį, šilimą.

Tikroji oda guli ant odos riebalinio sluoksnio. Jų siena eina antras kraujo indų rezginys. Jis yra sujungtas su paviršitinu kraujo indų rezginiu gausiomis indų ataugomis. Riebalinis odos sluoksnis sudarytas iš jungiamojo audinio rezginio, į kurį įterpti taukų gabalėliai. Kartais riebaliniame odos sluoksnyje prisireikia, labai daug taukų. Riebalinis sluoksnis, kaip blogas šilimos leidėjas, sulaiko ją kūne. Riebaliniame sluoksnyje yra daugybė prakaito liaukų, kurių vamzdeliai išeina į odos paviršių. Jos leidžia prakaitą. Prakaitas yrą vanduo su atsimiešusiomis, mūsų kūnui nereikalingomis medžiagomis. Prakaitas be paliovos sunkiasi į odos paviršių ir tuojau nematomai nugaruoja, bet kariais, kada mums šilta, arba kada mes sunkiai dirbame, prakaitas ima mušti stipriai ir nespėdamas garuoti, varva dideliais lašais. Iš prakaito išgaruoja tiktai grynas skystimas, o kitos įsimiešusios medžiagos pasilieka odos paviršiuje, jos nusilupa arba drauge su pleiskanomis, arba mes jas nuplauname prausdamies. Prakaite yra riebių medžiagų, nuo kurių pareina jo kvapas. Mūsų kūnas, leisdamas pro odą kraujo atmatas, tokiu būdu per parą nustoja savo svorio, arba arti 1 kilogramo.

Visur odoje yra raumenų skaidulų. Jos susiburusios daugiausia apie taukų liaukas. Skaidulos susitraukdamos varo į odos paviršių taukus iš liaukų ir susiaurina odos paviršių jį raukšlėdamos. Šalčiui odą veikiant, ji pasidaro grubluota – žąsies oda.

Pagaliau, visa oda yra išraizgyta smulkiausiais limfos indais. Jais vaikščioja limfa ir apiplauna visus odos narvelius. Limfa iš kraujo indų atneša narveliams maisto medžiagų, o grįždama atgal nusineša pašalintas narvelių medžiagas. Nuplikus odą, atsiradęs pūslėje skystimas yra limfa.

Taigi oda yra tvirtas, painiai sudarytas padaras, gausiai aprūpintas nervais, kraujo ir limfos indais. Darbas jos atliekamas taipgi painus ir labai svarbūs organizmui. Nuo odos sveikatos pareina ir kūno sveikata.

Grūdymas

Odos kraujo cirkuliacija

Odos kraujo cirkuliacija @būvis.lt iliustracija

Kad oda kūno šilimos eikvojimą tinkamai reguliuotų, reikia jos reguliavimo aparatą stiprinti ir pratinti tą darbą lengvai atlikti.

Kūno šilimą reguliuojant, svarbiausias darbas tenka nervams ir kraujo indams, būtent, jų paviršutiniam rezginiui. Rezginio smulkiausiais indeliais kraujas ateina iš kūno ir grįžta atgal į kūną. Tas kraujo vaikščiojimas pareina nuo nervų veikimo. Nervai erzinami šalčio, šilimos ir t. t., veikia odos kraujo indus. Tuomet tie susiaurėja arba prasiplečia, o kraujas ateina į juos arba išeina. Tokį kraujo vaikščiojimą vadina kraujo cirkuliacija.

Nuo tinkamos odos kraujo cirkuliacijos pareina tikslus kuno šilimos reguliavimas.

Odą grudydami, mes norime padaryti, ją atsparią šalčio įtakai ir tuo budu sulaikyti kune reikalingą šilimą. Tą tikslą prieiname nuosekliai didindami odos šilimos reguliavimo ypatybę. Iš kasdieninio gyvenimo žinome, kad šaltis ne visumet ir ne visus vienodai veikia. Taip pat žinome, jog oda, šalčio veikiama, tai pabąla, tai paraudonėja, tai pamėlynija, vienas šalčio bijo labiau, kitas mažiau. Šalčiui reaguoja ne tik veikiamoji, bet ir visa oda ir, pagaliau, visas organizmas. Kol šilimos reguliavimo aparatas užtektinai šildo odą, tol jaučiamės gerai. Lyg tik toji funkciją sukriko, prasideda eilė nemalonių reiškinių: drebuliai, žąsies oda, pabalimas, nuovargis, netikęs upas ir t. t. Po šių reiškinių dažnai eina peršalimo apsireiškimai: slogos, kosulys ir kt.

Grūdydami kūną šaltu oru arba vandeniu griebiamės pagalbinių priemonių, kaip kad kuno judesiai (bėgiojimas, šokinėjimas, mankštymasis), odos trinimas, apsidengimas ir t. t. Nuosekliai ir tiksliai grūdindamies, prantame apsieiti be pagalbinių priemonių ir pakelti didesnius odos erzinimus be žalos sveikatai.

Grūdymasis tinka visiems jaunuoliams, net mažakraujams ir jaunuoliams su silpna nervų sistema. Bet susirgus šviežiais katarais, – kaip kad slogos, bronchitas, pilvelio ir žarnų kataras,–grūdymasis, nutraukiamas, kad jie dar labiau nepadidėtų. Grūdymasis turi būti atliekamas nuosekliai ir taisyklingai, prisilaikant žemiau išdėstytų patarimų. Čia išdėstytos taisyklės taikomos tik sveikiems jaunuoliams. Tas pačias grūdymo priemones galima taikinti išlepintiems, silpniems ir mažakraujams. Tuomet reikalingas didesnis atsargumas. Vanduo ir oras turi būti šiltesni, patsai grūdymas turi trumpiau trukti, o po grūdymo reikalingas odos trinimas ir sausinimas.

Grūdymas oru

Grūdymas oru @būvis.lt iliustracija

Čia eina kalba apie vadinamąsias „oro tynes“, kurios priimamos visai lengvai apsirėdžius arba beveik visai be drabužių.

Geriausiai užsigrūdo tie žmonės, kurie daugiausia esti lauke visokiame ore: lyjant, sniegant, vėjams pučiant. Medžiotojai, kariai, jūreiviai skiriasi nuo kitų sveika veido spalva. Todel kam tenka dirbti savo darbą kambaryje, tas turi stengtis daugiau vaikščioti, nepaisydamas oro. Miegamasis kambarys turi būti gerai vėdinamas. Jei oras leidžia, jo langai reikia nakties metu atdari laikyti, oro tynės taipogi turi būti vartojamos.

Grūdymasis prasideda kambary, kurio temperatūra siekia 15–18 °C, uždarais langais. Eidami gultų, visai nuogi arba su marškiniais ir su šliurėmis lengvai pasimankštome: vaikštome, lankstome rankas, kojas ir t. t. 5–10–15 minučių. Toks mankštymasis turi palikti malonų nusijautimą ir apsaugoti mus nuo drebulių. Gerai papratę prie kambario oro, galime atidaryti kambario langą, galiausiai prieiname prie pro tynių lauke, jei aplinkybės leidžia.

Oro tynėms imti renkamos ramios, sausos, nuo vėjų apsaugotos vietos: miškas, pievos. Tokiose vielose įtaisomos vietos nusirengti (kabinos), smėliu takeliai pabarstyti basiems vaikščioti, dušas nusiplauti, gimnastikos prietaisai ir termometrai. Daug užsienio miestų turi įsitaisę tokias vietas. Jos įtaisytos dažniausia paupyse, paežerėse. Privačiuose namuose tam pačiam tikslui galima pritaikinti sodną, verandą, plokštą stogą.

Vaikinai mūvi maudymosi kelnaitėmis ir dėvi plačiomis šiaudinėmis skrybėlėmis arba vilki gimnastikos kostiumu, mergikės vilki tam tikrais be rankovių marškiniais, dėvi skrybėlaitę arba ryši plona skepetaite, avi šlepėmis.

Vasarą, karštam orui esant, galima pradėti ore maudytis iš karto lauke ir pradžioje vidurdieny. Bet labai karštų saulės spindulių ir stipresnio prakaitavimo reikia vengti, kad neperšaltum. Šiaip jau vasaros saulėtomis dienomis geriausia maudytis rytą arba vakarą. Maudytis pradžioje reikia 10 minučių, praslinkus 8 –14 dienų – 1 valandą, labai šiltomis dienomis ir ilgiau. Oro temperatūra siekia, dažniausia – 10 °C. Nusirėdžius tuojau reikia pasimaudyti, pabėgioti ir t t., bet ne ligi prakaito.

Nusirėdę galime būti tik tol, kol jaučiame malonumą, jei pradeda krėsti drebulys, tuojau reikia apsivilkti ir imti energingai judėti, kad kūnas sušiltų.

Oro tynes imant, nereikia šlapinti kūno. Pabaigę oro tynę galime nuplauti kojas vėsiu vandeniu ir priimti dušą.

Žiemos metu oro tynes galima imti kurentame kambary.

Tinkamai atliktos oro tynės sužadina gerą nuotaiką, norą valgyti, ramų miegą ir sustiprina kuno ir dvasios jėgas.

Reikia dar paminėti, jog oro tynės veikia odą daug silpniau, kaip šaltas vanduo. Todel jos gali ilgiau trukti ir labiau tinka silpnų mažakraujų jaunuolių ir vaikų grūdymui.

Kadangi jos sujungiamos su judesiais, žaislais, tai oro tynės yra tinkamiausia priemonė kūnui grūdyti. Šaltas vėjuotas ir drėgnas oras veikia odą daug stipriau už šiltą, tykų ir sausą orą. Jis ir šilimos atima iš kūno daug. Todel tokiame ore tynės esti trumpesnės.

Veikiant orui odą, jos indai pirma susiaurėja, paskum prasiplečia ir sušildo ją. Tuomet jaučiame malonumą. Gerai kraujo plaunamos odos sudėtinės dalys gerai maitinamos. Todel nervai, liaukos, indai gerai atlieka darbą ir gerai reaguoja į šalčio erzinimus. Grūdydami odą mes kaip tik to norime.

Odos apsaugojimas ir grūdymas drabužiais

Dabar nesunku įspėti, kad odą galimą grūdyti vilkimais drabužiais. Vilkėdami šiltais šiltais drabužiais odą lepiname, vilkėdami plonais drabužiais odą galime peršalti. Todel drabužiai turi atitikti darbo ir oro ypatumams. Geriausia vilkėti laisvais drabužiais, kad neveržtų kaklo, juosmens ir galūnių ir kad leistų orui lengvai vaikščioti tarp odos ir drabužių. Šiltu metu geriau vilkėti plonais, palaidais ir šviesiais drabužiais, nes tankus ir tamsūs priima iš oro daug šilimos ir trukdo odos kvėpavimą.

Avėti reikia orui pereinamu apavu, sandalėmis arba basam vaikščioti, kur tik galima. Kelius ir blauzdas reikia pratinti nuogas laikyti arba plonai pridengti. Tą pat galime pasakyti apie rankas. Nesant didelių karščių ar šalčių naudinga vaikščioti vienplaukiam.

Grūdymas vandeniu

Grūdymas vandeniu

Grūdymas vandeniu @būvis.lt iliustracija

Kūno grūdymas vandeniu patogus del to, kad jis atima maža laiko. Jo temperatūra ir odos erzinimas lengvai reguliuojami. Pagaliau, jis nepriklauso oro atmainų, išskyrus maudykles.

Apskritai imant, mūsų organizmas lengvai papranta grūdamas vandeniu. Vanduo veikia mūsų organizmą daug stipriau už orą, trumpu laiku jis atima gana daug kūno šilimos. Todel silpnesnieji ir mažakraujai jaunuoliai privalo pratintis nuosekliai.

Į vandenį organizmas reguoja kaip į orą, tik greičiau ir stipriau.

Kadangi šaltas vanduo veikia odą stipriai, tai jį galima vartoti tik labai trumpą laiką ir dažniausia vieną sykį dienoje. Reikia daboti, kad prieš grūdymąsi būtų šiltos kojos, o po grūdymosi – visas kūnas sušildytas.

Grūdymas pradedamas šiltesniu vandeniu ir trunka labai trumpai. Grūdymosi įžanginė priemonė – kūno plovimas šaltu vandeniu (20 °C iki 10 °C). Darome šitaip: stojame į indą su mediniu dugnu, kad kojos nešaltų, pamirkome didelę kempę į tyrų vandenį ir išspaudžiame ją, kad vanduo bėgtų per krūtinę žemyn. Pamirkę kempę antrą kartą, išspaudžiame ją, kad sušlaptų nugarą. Paskum tuojau triname šlapia skepetaite visą kūną. Pagaliau kūną šluostome šiurkščiu drobiniu rankšluosčiu ar drobule. Šis darbas atliekamas rytą, atsikėlus iš patalo. Papratus plautis rytą galima atkartoti vakare, einant gultų.

Šis kūno grūdymo būdas yra patogiausias ir maloniausias. Silpnesniems ar mažakraujams grūdytis jis dažnai esti vienintelė priemonė.

Trumpas kūno arba jo dalies šaltu vandeniu laistymas atliekamas šiltame kambary. Pradžioje vanduo vartojamas 20 °C, paskum 18–15–10 °C. Vanduo piliamas iš indo su snapu, be sietelio, plona čiurkšle iš 1–1,5 metro aukštumos. Piliant vandenį, kūno paviršius turi būti šiltas. Juo iš aukščiau vanduo krenta, juo smarkiau suerzina odą. Laistomoji vieta aplaistoma iš visų pusių. Liejant vandenį, oda delnais trinama. Odai paraudus, laistyti gana, tad dažniausiai įvyksta po kelių minučių. Tada oda šluostoma šiurkščiu rankšluosčiu.

Trumpas lietus (dušas) įtaisomas kambary. Per 2–3 metrus nuo aslos kabinamas indas su sieteliu ir kranu. Po indo asloje statoma tynė arba kitoks indas vandeniui subėgti. Vanduo pradžioje vartojamas 25 °C, paskum 20-18 °C. Juo šaltesnis vanduo ir juo iš aukščiau jis krenta, juo greičiau parausta oda. Todel kūno grūdymas šiuo būdu trunka ne ilgiau kaip minutę. Visų pirma sušlapinamas veidas ir krūtinė. Paskum, trinant delnais krūtinę, leidžiamas lietus ant pryšakinės kūno dalies, toliau ant nugaros. Pagaliau, kūno oda šluostama šiurkščiu rankšluosčiu arba drobule, ir tuo padidinama odos reakcija (odos raudonumas). Plaukai nešlapinami.

Labai geras drėgnas kūno grūdymo būdas, sujungtas su plaštakuote. Jis atliekamas šiltame kambary su pagalba artimo asmens. Vanduo vartojamas 20–15 °C. Pradžioje grūdinamos atskiros kūno dalys: viršutinės, apatinės galūnės, krūtinė, nugara ir t. t. Pripratinus prie vandens atskiras kūno dalis, pradedama grūdyti tuo pačiu atveju visas kūnas, pirma šiltesniu, paskum šaltesniu vandeniu. Šis būdas del to geras, kad vandens temperatūrą galima tiksliai reguliuoti. Grūdymas atliekamas ryte atsikėlus. Kraujo plūdimui į smegenis išvengti, galva apsupama drėgna skepeta. Paskum mirkoma kita skepeta, nestipriai nugręžiama, išskleidžiama ir ūmai klojama ant kurios norint kūno dalies. Užklojus skapetą, dėjėjas energingai braukia delnais, per skepetą žemyn, paskum patekšena delnais ir vėl braukia ir t. t. Taip daro ligi pajunta kūno šilimą per skepetą. Kada kūnas įvyniojamas iš pryšakio ir užpakalio, tada pats grūdomasai brauko ir plaštakuoja pryšakinę, o padėjėjas užpakalinę kūno dalį. Ant galvos laikomas kompresas, bet ji nevyniojama į šlapią skepetą net tada, kada visas kūnas vyniojamas. Neturint padėjėjo, šis būdas šiaip pakeičiamas: ima vandens kibirą ir 2 rankšluosčiu. Vieną iš jų pamirko, nugręžia ir juo kūną brauko. Išbraukę visą kūną, antruoju rankšluosčiu nusišluosto. Paskum skubiai apsirėdo ir atlieka judesius arba eina pasivaikščioti. Kūno braukymas ir šluostymas atima apie 5 minutes. Po grūdymo kūną apima malonus jausmas.

Šalta kojų tynė

Šalta, trumpa kasdieninė kojų tynė imama tam tikroje tynėje arba medinėje rečkoje. Šulinio vandens (10 °C) įpila tik tiek, kad apsemtų pėdas iki riešų. Vandeny pėdomis ir pirštais daromi energingi judesiai arba jų oda trinama šepečiu. Tynė trunka 1–3 minutes. Baigiama tynė tada, kai pėdose pajuntamas karštis, tat dažniausiai įvyksta po 2 minučių.

Šias tynes atstoja braidymas po vandenį arba po šlapią žolę.

Stipriai veikiąs kūno grūdymo būdas yra kūno nardymas 25–20 °C vandeny. Nardymas trunka 1–2 minuti. Grūdymas daromas kambary tynėje. Energingai judindami kojas ir rankas, skaičiuojame iki 60-100 ir tuojau išeiname iš tynės. Skubiai nusišluostę, pasimankštome 5–10 minučių.

Maudymasis gėlame ir sūriame vandeny

Maudymasis pėje, ežere, juroje, pirtyje tam tikrame baseine su 22-24 °C vandeniu – tinka tiems, kurie jau užsigrūdę. Silpniems ir mažakraujams šis grūdymosi būdas nepatariamas. Atviruose vandenyse galima grūdytis tik vasaros metu, gi pirtyse kiekvienu metų laiku, šis būdas geras del to, kad sujungiamas su plaukymu, su oro ir saulės tynėmis, bet reikalauja didelio atsargumo.

Taigi norintieji stiprinti savo sveikatą gali pritaikinti savo gyvenimo sąlygoms tą ar kitą būdą. Pradėjęs grūdyti silpnai veikiančiu organizmą būdamas nuoseklus, gali trumpu laiku priprasti prie stipriai veikiančių – nardymo, maudymosi.

Kiekvienas grūdąs organizmą šaltu vandeniu turi prisilaikyti šių taisyklių

  1. Pradėk rengtis širdžiai ir kvėpavimui nusiraminus;
  2. Nesirenk ir neik į vandenį sušilęs arba sušalęs;
  3. Lįsdamas į vandenį, sušlapink veidą ir krūtinę;
  4. Vandeny judėk;
  5. Nelauk vandeny užeinant drebulių, suglebimo, galvos skausmo ir t. t;
  6. Privalgęs nesimaudyk bent 2–3 valandas, tik silpni ir mažakraujai gali truputį užkąsti;
  7. Nebūk per ilgai vandeny, geriausia temperatūra 16–22 °C, 13-18 °C jūros vandeniui;
  8. Sūriame vandeny maudykis apie 5 minutes, gelame apie 10;
  9. Išeik iš vandens odai raudonai tebesant;
  10. Sausai nušluostyk odą storu rankšluosčiu arba drobule.

Pavartojus, šiokiu ar tokiu būdu vandenį grūdymui, mus turi apimti malonus pasitenkinimo jausmas ir turime jausti visame kūne šilimą. Po grūdymui reikia daryti judesiai arba eiti pasivaikščiotų.

Odos priežiūra

Mes jau žinome, jog mūsų kūno sveikata pareina nuo odos sveikatos. Todel nereikia odos apleisti. Turime stengtis palaikyti ne tik jos funkcijas, bet ir apsaugoti nuo išorinių žalingų įtakų. Be to, oda, yra kūno grožio reiškėja tiek, kiek sveika, gerai prižiūrima oda savo šviežia, rausva spalva, blizgėjimu ir švelnumu daro gero įspūdžio,

Pirmučiausia reikia rūpintis tikslingu kūno paviršiaus valymu.

Odos valymas reikalingas tam, kad būtų išplautos liaukų ir prakaito liaukų kanalų akutės, kuriose prisirenka įvairaus nešvarumo arba dulkių, taipgi reikia nuplauti nuo odos paviršiais taukus ir paviršutinio odos sluoksnio (epidermio) atšokusias ląsteles. Paprastu būdu plaudamies arba grūdydamies tikslo nepasieksime. Todel tenka vartoti muilas. Suvartoto muilo metinis kiekis laikomas tautos kultūringumo matu.

Muilas, kaip vanduo, pašalina kūno nešvarumus mechanišku būdu. Be to, jis kai kuriuos nešvarumus (taukus, išdžiūvusį prakaitą) tirpdo ir tuo būdu palengvina juos pašalini. Pagaliau, muilas minkština odą ir apsaugoja nuo antgraužų. Muilas geriau veikia šiltame vandeny, bet jei gerai putojasi, tą patį daro vasarošilčiame vandeny.

Geriausia plauti kūną tynėje arba pirtyje.

Kūno valymą šaltu vandeniu vasaros metu galima atlikti lauke, kasdien, pirma, žinoma, tinkamai užsigrūdžius, o šiltu vandeniu 33 °C (25–27 °C) – vieną kartą savaitėje. Kadangi šiltas vanduo lepina odą, tai daugiau kaip dukart savaitėj plautis neleidžiama. Nusiplovus šiltu vandeniu apsisaugoti nuo nušalimo, reikia persiplauti šaltu vandeniu arba pavartoti vėsų dušą (lietų).

Odai trinti muilu patogiausia vartoti drabužinę skepetą, susiūtą kaip pirštinė, galima vartoti taipgi kempę, šepetėlį. Kūnas šluostomas drabužiniu rankšluosčiu arba drobule.

Patogi kūnui valyti priemonė dušas (lietus). Jis įtaisomas pirtyse, maudyklose, sporto įstaigose ir t. t. Dažniausia lietus įtaisomas taip, kad galima naudotis ir šiltu ir šaltu vandeniu. Jis patogus del to, kad plaunami nešvarumai tuo jau nubėga nuo kūno ir kad nuo šilto vandens galima nuosekliai pereiti prie šalto, baigiant kūno plovimą.

Geriausiai kūnas galima nuvalyti pirtyje. Ten ne tik mechaniniu, būdu nuvalomi nešvarumai, bet skatinamas prakaito liaukų darbas, kurio tikslas yra pašalinti iš kūno nebereikalingas medžiagas. Pirtyje nereikia perkaisti, o išeinant reikia persiplauti šaltu vandeniu.

Odos sveikatai ir jos grožiui didelės reikšmės turi oro ir saulės tynės, judesiai lauke: žaidimai, mankštyba, jodinėjimas, čiužinėjimas pačiūžomis, plaukiojimas ir t. t. Šios priemonės turi įtakos kūno kraujo takai ir medžiagų kitimui.

Drabužis turi būti palaidas, kad oras galėtų laisvai tarp drabužių ir kūno vaikščioti.

Neuždengtos kūno dalys (veidas, rankos) labai apdulka. Todel jas reikia dažniau plauti. Kad dažniau platinant neatsirastų išbėrimų, muilas reikia vartoti riebus, kurs gerai putojasi, vanduo minkštas, be kalkių, ir, geriau, virintas. Baigti plovimą reikia grynu vandeniu, kad visai nusiplautų muilas. Nenuplautas, kad ir geras muilas gali pakenkti odai. Pagaliau reikia visai sausai nušluostyti, šiaip oda pasidarys šiurkšti. Veidas ir rankos plaunamos su muilu bent du kartu kasdien.

Uždengtos kūno dalys plaunamos šaltu vandeniu kasdien bent vieną kartą, geriau dukart, atsikėlus ir einant gultų, o šiltu vandeniu 1–2 kartu savaitėje.

Vasaros metu užsigrūdinę ir sveiki jaunuoliai gali plautis lauke: upėje, ežere, jūroje. Plaunantis lauke reikia turėti galvoje grūdymosi taisyklės.

Nuplovus odą pravartu ištepti ją alyva, taukais arba glicerinu pyrolinu, kad oda būtų minkšta, švelni ir blizganti.

Tinkamai prižiūrima oda gali išlaikyti jauną išvaizdą iki žilos senatvės. Be abejonės, odos graži išvaizda pareina ir nuo kitų kūno organų sveikatos.

Teksto kalba netaisyta. Patikslintos eilučių ribos.

Straipsnius žr. periodiniame leidinyje „Kultūra“ (1925, Nr. 7-8. p. 334–337 ir Nr. 9 p. 414-416)

Skaityti toliau

Gimė 1874-08-07 Gruzdžių valsčiuje, mirties data nežinoma. Gydytojas, švietėjas. Nuo 1919 dirbo Šiaulių apskrities gydytoju. 1926-1928 Šaukėnų ligoninės vedėjas, leido knygeles mokykloms. Knygų „Maistas ir valgių gaminimas“ (1925), "Ligonių priežiūra" (1926), „Kaip sveikatą saugoti“ (1930) autorius.

Spustelėkite norėdami komentuoti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama
Maršrutas “Palūksčiai”

Apie Lietuvą

Maršrutas “Palūksčiai”

autorius 2024-01-29
Maršrutas “Sūduvos keliais”

Apie Lietuvą

Maršrutas “Sūduvos keliais”

autorius 2024-01-29
Maršrutas “Vilnia”

Apie Lietuvą

Maršrutas “Vilnia”

autorius 2024-01-29
Reklama

Dienos populiariausi

Reklama
Reklama
Reklama
Į viršų