Monardos auginimas ir priežiūra

Dėl ryškių žiedų ir kvapnių lapų ji yra mėgstama sodininkų. Tačiau monardą gali būti šiek tiek sudėtinga prižiūrėti ir auginti. Turėdami tinkamų žinių ir rūpestingai prižiūrėdami, galėsite džiaugtis puikiai atrodančiu augalu.

Čia rasite viską, ką reikia žinoti apie monardą, įskaitant jos istoriją, sodinimą, auginimą ir priežiūrą, tad visai nesvarbu, ar esate patyręs sodininkas, ar pradedantysis, šiame vadove rasite visą reikiamą informaciją apie monardos auginimą ir priežiūrą.

Monarda yra gyvybingas ir universalus žydintis augalas, priklausantis mėtų šeimai. Dėl savo gražių žiedų ir patrauklaus kvapo monarda yra mėgstama sodininkų ir gėlių mylėtojų. Itin puikiai tinka įvairioms erdvėms puošti ir dekoruoti.

Iš Šiaurės Amerikos kilusi monarda yra pavadinta ispanų botaniko Nicolás Monardes vardu, daugiamečiam augalui būdingi išskirtiniai vamzdiški žiedai, kurie būna įvairių ryškių spalvų: rožinės, violetinės, raudonos ir baltos, tad kiekvienas suras sau tinkamiausią. Svarbu akcentuoti, kad monarda ne tik gražiai atrodo, bet ir maloniai kvepia – sutrinti ar patrinti lapai skleidžia mėtų kvapą ir suteikia sodui malonų akcentą.

Auganti monarda @būvis.lt nuotrauka

Bet ir tai – dar ne viskas: svarbu pasakyti, kad be estetinio patrauklumo, monarda turi keletą gydomųjų savybių, tradiciškai Amerikos indėnai vartojo monardą dėl jos gydomųjų savybių, pavyzdžiui, gerklės skausmo malšinimo, virškinimo sutrikimų palengvinimo ir peršalimo bei gripo simptomų šalinimo. Be to, monardos lapai taip pat gali būti džiovinami ir iš jų ruošiama aromatinė žolelių arbata, garsėjanti raminamuoju ir atpalaiduojamuoju poveikiu.

Kaip auginti ir prižiūrėti šį augalą?

Monarda gerai auga nuo saulės iki pavėsio. Tačiau, norint, kad ji žydėtų optimaliai, geriausia, kad tiesioginiai saulės spinduliai ją apšviestų bent 6-8 valandas per dieną.

Kalbant apie dirvožemį, Monarda mėgsta gerai drenuotą, derlingą dirvą. Smėlingas priemolis arba priemolio ir komposto mišinys užtikrins gerą drenažą ir sveikam augimui reikalingas maistines medžiagas.

Monardą sode galima sodinti dviem pagrindiniais būdais

Sėklos sėjamos patalpoje likus 6-8 savaitėms iki šalnų. Sėklas sėkite į gerai drenuotą dirvą ir palaikykite drėgmę. Kai daigai išleidžia kelis tikruosius lapelius, palaipsniui juos užgrūdinkite ir, praėjus šalnų pavojui, persodinkite lauke.

Monardą galima lengvai padidinti dalijant augalus pavasarį arba rudenį. Atsargiai pakelkite augantį augalą ir aštriu kastuvu ar peiliu padalykite šakniastiebį į kelias dalis su sveikomis šaknimis ir ūgliais. Padalytą augalą reikia persodinti į paruoštą dirvą tokiame pačiame gylyje kaip ir prieš sodinimą. Pasodinę kruopščiai palaistykite, kad šaknys galėtų augti.

Raudonai žydinti monarda

Ką dar reikia žinoti?

Vasarą būtina laistyti, tačiau reikia stengtis, kad dirva nebūtų per daug sudrėkinta. Gali atsirasti grybelinių ligų ir pelėsių. Dirvą galima reguliariai mulčiuoti ir naudoti dirvos gerinimo priemones, kad augalai geriau augtų. Tačiau negalima naudoti pjuvenų. Taip yra todėl, kad iš jų išsiskiria medžiagos, kenksmingos augalų šaknų sistemai.

Tręškite kelis kartus per metus – žydėjimo metu, pavasarį ir rudenį. Nepamirškite piktžolių. Piktžolės ne tik sugeria maisto medžiagas, bet ir yra ligų platintojos.

Augalui pražydus, vietoj žiedų išauga maži vaisiniai pumpurai. Juose yra sėklų, tinkamų dygti. Jei reikia, jas galima surinkti ir monardą pasodinti su sėklomis. Kitu atveju jų liesti nereikia.

Augalas gerai pakenčia šalčius, o -25 °C temperatūra nėra ta, kuri galėtų pakenkti augalui. Tačiau jei numatoma atšiauri žiema, plantaciją galima uždengti eglių šakomis arba mulčio sluoksniu (žinoma, ekologišku).

Na, o pabaigai – trumpai apie šių augalų kenkėjus ir ligas:

1. rūgštinis puvinys – šiai grybinei ligai būdingos baltos dėmės ant lapų. Retinkite augalus, kad pagerėtų ventiliacija, ir venkite laistymo iš viršaus. Natūralus kontrolės būdas – purkšti nimfmedžio aliejumi;
2. amarai – minkštakūniai vabzdžiai, kurie iš lapų siurbia sultis, todėl jie susisuka ir deformuojasi. Pasodinę naudingų augalų palydovų, pritraukite natūralius priešus, pavyzdžiui, boružėles ir skraidykles. Jei reikia, galima naudoti insekticidinius purškalus;
3. plėšriosios erkės – šie nedideli kenkėjai lapų apačioje susuka plonus lizdus, todėl jie pagelsta ir susiraukšlėja. Užtikrinkite gerą sodo higieną ir apsvarstykite galimybę naudoti insekticidinius purškalus, jei užkratas tampa didelis;
4. lapų dėmėtligė – šiai grybinei ligai būdingos rudos arba juodos dėmės ant lapų. Sudarykite geras vėdinimo sąlygas ir pašalinkite užsikrėtusius augalus. Jei liga stipri, naudokite fungicidus.