Apie Lietuvą
Didžiosios Nemuno kilpos
Didžiosios Nemuno kilpos yra vienas iš įdomiausių Nemuno ruožų. Tai unikalus hidrografinis reiškinys visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje.
Povilo Kavaliausko duomenimis, tokio pobudžio ir dydžio hidrografinės sistemos aptinkamos tik visiškai skirtingų gamtinių juostų upėse. Hidrografiškai įdomūs yra ir šio Nemuno ruožo intakai, išlaikę nepakeistą pirminę struktūrą. Pavyzdžiui, Vizdijos, Vadės, Revuonos upeliai, bevardis upelis Punios šile.
Ne mažiau vertingas mokslui ir įdomus yra Nemuno slėnis. Čia aptinkamos unikalios geomorfos — eroziniai atragiai, kurių nėra nei kitose Nemuno slėnio vietose, nei kitų upių slėniuose. Taip pat įdomūs statūs slėnio šlaitai su atodangomis, išraižyti daugybės raguvų ir griovų. Raiškios čia ir terasinės dubumos. Iš jų Daukantų ir Pašvinčių dubumos primena garsųjį Raigardą. Didžiųjų Nemuno kilpų apjuostas Punios šilas garsus sengirių tipo medynais ir retais augalais (tarp jų raudonuoju garbeniu, įtrauktu į Lietuvos raudonąsias knygas). Labai vertingas, tik dar nevisiškai ištirtas, prie Nemuno besišliejantis Prienų šilas. Čia taip pat yra vešlių, labai aukštų sengirės tipo medynų, retų augalų. Ir medžiai, ir reti augalai Prienų šile išauga ikl rekordinių dydžių. Tai rodo, kad Prienų šile ypatingos ekologinės sąlygos.
Nemuno kilpų kultūrinis kraštovaizdis
Savitas ir vertingas yra Didžiųjų Nemuno kilpų kultūrinis kraštovaizdis. Cia užregistruoti 32 respublikinės ir 52 vietinės reikšmės kultūros paminklai. Be paminklų ir saugotinų objektų — sodybų, želdinių, turinčių etnografinės reikšmės, čia išlikusios kraštovaizdžio struktūros, būdingos paskiriems istorinių epochų tipams. Punios šilas reprezentuoja pirminį Lietuvos kraštovaizdį. Jame esantys panemunės kaimeliai ir dirbamų laukų ploteliai, senkapiai (ypač Stražiškių) atspindi tą epochą, kai Lietuvoje tarp miškų kūrėsi kaimai. Siponių apylinkėse išliko kraštovaizdžio struktūra, būdinga povalakinės reformos Lietuvai — gatvinis kaimas, dvarvietė, keliai, želdiniai. Žvyrynų, Neravų, Maliešionių, Žemaitkiemio kaimai atspindi būdingą vienkieminį Lietuvos kaimo kraštovaizdį. Taigi Didžiosiose kilpose, palyginti nedidelėje teritorijoje, mes turime Lietuvos kraštovaizdžio visos raidos ekspoziciją natūroje. Tą kitose Lietuvos vietose rasti sunku.
Šios ekspozicijos vertę didina ir tai, kad kraštovaizdžio struktūra apžvelgiama iš vieno taško — nuo aukštų Nemuno slėnio šlaitų. Jie virš upės paviršiaus iškyla 40, o vietomis net 70 – 80 metrų. Tokie nedidelės teritorijos aukščių skirtumai mūsų respublikoje labai reti. Reginiai į slėnį, į vingiuojančią upę, matomi nuo šių šlaitų, yra neįprasti mūsų respublikos gyventojams ir daro didelį įspūdį.
Birštono kilpa
Ypač įdomi regykla yra Birštono kilpos sąsmaukoje, šiauriau Birštono gyvenvietės. Iš jos matyti Nemuno slėnis (vienoje pusėje upės, tekančios į Prienus, kitoje pusėje upės, grįžtančios iš Prienų į Birštoną) 17 kilometrų ilgio kilpoje, kurios sąsmaukos plotis apie vieną kilometrą.
Kita ne mažesnė kraštovaizdžio vizualinė vertybė Didžiosiose Nemuno kilpose yra gamtinio kraštovaizdžio vyravimas upės vagos erdvėse. Didelis upės vingiuotumas sąlygoja tai, kad matomos erdvės nuo upės pakrančių ar plaukiant yra nedidelės, jaukios, suformuotos pakrantės bei slėnio šlaitų želdinių. Tai psichologiškai labai palanki aplinka poilsiui. Jos ieško kaskart daugiau miesto gyventojų.
Nemuno kokybė, kaip vandens telkinio maudymuisi, yra prastesnė negu jūros ar ežerų. Mat vanduo Didžiųjų Nemuno kilpų ruože nėra švarus — turi daug nešmenų. Dėl didelės srovės, vyraujančių akmenuotų, šaltiniuotų bei uždumblėjusių pakrančių (95 proc. visų pakrančių) sunkiau įrengti paplūdimius. Tačiau čia puikios sąlygos vandens turizmui, ramiam poilsiui gamtoje, geros sąlygos slidinėjimui žiemą.
Be gamtinių, kultūrinių, rekreacinių vertybių Didžiosiose Nemuno kilpose labai svarbūs kurortiniai gydomieji ištekliai, kuriuos naudodamas išaugo Birštonas. Tai mineraliniai šaltiniai, gydomasis purvas, visa gamtinė aplinka.
Viename straipsnyje sunku aprašyti visas Didžiųjų Nemuno kilpų gamtines ir kultūrines vertybes. Čia norėtųsi atskirai pabrėžti tas Didžiųjų Nemuno kilpų ypatybes, kurios naujai išryškėjo. Pirma, Nemuno kilpos — unikalus hidrografinis reiškinys (Nemunas nuo Panemnninkų kaimo Alytaus rajone iki Kauno marių patvankos). Antra, Nemuno slėnis su šlaitais nuo Panemuninkų kaimo iki Seklonių kaimo Kaišiadorių rajone — ypatingas geologinis darinys. Trečia, didelis gamtinio bei mažai sukultūrinto kraštovaizdžio plotas — Vėžiongirės, Prienų ir Punios šilai, Siponių, Žvėrinčiaus ir Alksniakiemio miškai bei mažesni miškeliai, turintys reikšmės ekologinei situacijai ne tik Birštono kurorte, bet ir visoje Pietų Lietuvos vidurio juostoje. Ketvirta, kultūrinio kraštovaizdžio istorinių epochų tipai Nemuno slėnyje.